Svarbi paskata situaciniams posakiams atsirasti ir gyvuoti yra amžinas žmogaus noras šmaikštauti, nustebinti, pasakyti įtaigiau, o supykus – ir švelniau ar grubiau atsikirsti. Šiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami XXI a. pradžioje tarp lietuvių vaikų ir jaunimo gyvuojantys situaciniai posakiai. Nusakius jų pagrindinius bruožus, būdingus analizuojamai amžiaus grupei, parodoma, kaip jie atsiskleidžia keliose šiuo metu populiariose situacinių posakių teminėse grupėse.
Jaunimas vartoja ir kelioms kartoms žinomus tradicinius posakius, bet dažnai sukuria naujų. Naujiems posakiams atsirasti postūmį duoda įvairūs aktualūs kasdieniai reiškiniai, objektai, taip pat puikiai išnaudojamos gimtosios kalbos galimybės – sąskambiai, žodžių formų sutapimai ir reikšmių įvairovė. Situaciniams posakiams, kaip ir visam dabartiniam vaikų ir jaunimo folklorui, būdingas komiškumas, absurdiškumas ir obsceniškumas. Vartojant situacinius posakius išryškėja jų žaidybinė funkcija. Tačiau šmaikščiais pasakymais ne tik pagyvinama kalba: kai kurie situaciniai posakiai (pavyzdžiui, tariami sveikinantis, dėkojant ar kivirčijantis) iš dalies atlieka ir didaktinę funkciją – jais vaikai mokomi etiketo ir teisingo elgesio taisyklių.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.