„GIMTOSIOS KALBOS“ SĄVOKA LIETUVOS GYVENTOJŲ PASAULĖVAIZDYJE: LIETUVOS INTERNETINIŲ SVETAINIŲ TYRIMAS
Kalbotyra
Viktorija Makarova
Publikuota 2015-12-04
https://doi.org/10.15388/Verb.2015.6.8814
PDF

Reikšminiai žodžiai

gimtoji kalba
dvikalbystė
daugiakalbystė
pasaulėvaizdis
medijų diskursas

Kaip cituoti

Makarova V. (2015) „,GIMTOSIOS KALBOS‘ SĄVOKA LIETUVOS GYVENTOJŲ PASAULĖVAIZDYJE: LIETUVOS INTERNETINIŲ SVETAINIŲ TYRIMAS“, Verbum, 60, p. 150-158. doi: 10.15388/Verb.2015.6.8814.

Santrauka

Lietuvių ir rusų kalbomis pirmoji – pagrindinė, dominuojanti arba tėvų – kalba yra vadinama „gimtąja kalba“ (rus. родной язык). Terminas, kuris pabrėžtų kalbos ir tautos sąsajas (pavyzdžiui, „tautos kalba“ arba „etninė kalba“), nėra būdingas nei lietuvių, nei rusų kasdienei kalbai, tačiau mokslininkams yra svarbu atskirti šiuos reiškinius. Sociolingvistai vartoja terminus, kurie tiksliau negu šnekamojoje kalboje paplitusi „gimtosios kalbos“ sąvoka nusako asmens santykį su vartojama kalba. Vladimiras Belikovas ir Leonidas Krysinas (2001) pateikia tokį žmogaus etninės, tautos kalbos ir jo pirmosios, dominuojančios kalbos nesutapimą: evenkas, kuris nuo vaikystės gyvena Jakutijoje, gimtąja kalba greičiausiai vadins jakutų kalbą, o ne evenkų.
Lietuvoje gimtosios kalbos ir tautybės nesutapimas yra gana naujas reiškinys. Tik prieš kelerius metus, 2011 m., kai Lietuvoje vyko šalies gyventojų surašymas, į klausimo laukelį „gimtoji kalba“ buvo galima įrašyti ne vieną, o dvi kalbas. Surašymo duomenys atskleidė, kad Lietuvos žmonėms tautybė ir gimtoji kalba nėra viena nuo kitos priklausiančios kategorijos. Taigi akivaizdu, kad gim­tosios kalbos sąvoka Lietuvos visuomenės sąmonėje patiria tam tikrą kaitą.
Straipsnyje pristatomi tyrimo, kurio tikslas buvo aprašyti „gimtosios kalbos“ sąvoką Lietuvos žmonių pasaulėvaizdyje, rezultatai. Duomenys rinkti iš Lietuvos internetinių svetainių: Apklausa. lt, Delfi.lt, Manodrabuziai.lt, Respublika.lt, Supermama.lt, Tautosjaunimas.lt, pasirinktų tekstų žanras – dažniausiai komentarai ir samprotavimai, publikavimo data: nuo 2004 m. iki 2014 m., tekstų kalba – dažniausiai lietuvių, tačiau pagal pasakymų turinį bei kitus požymius buvo aišku, kad diskurso subjektas nėra lietuviakalbis. Analizei buvo atsirinkti tik tie pasakymai, kuriuose „gimtosios kalbos“ sąvoka buvo verbalizuota, t. y. pavartotas žodžių junginys родной язык arba gimtoji kalba.
Analizė atskleidė, kad pagrindinis „gimtosios kalbos“ sąvokos sandas yra: pirma, vaikystė, šeima. Tyrimas taip pat atskleidė, kad yra reikšmingi tokie žodžių junginiai: antroji gimtoji kalba, tapti antrąja gimtąją kalba, gimtosios kalbos praradimas, anglų kalbos grėsmė, raštingumas, vertybė, senamadiškas reiškinys. 

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.