Didžiulis ispanų filosofo Jose Ortegos y Gasseto ( Jose Ortega y Gasset, 1883–1955) intelektinis palikimas aprėpia daugybę sričių – estetiką, filosofiją, istoriosofiją, kultūrologiją, politiką, sociologiją. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, svarbiausiu jo indėliu į Vakarų Europos minties raidą laikytina garsioji estetinė esė „Meno dehumanizavimas“ („La deshumanizacion del arte“, 1925) ir filosofinė studija „Masių sukilimas“ („La rebelion de las masas“, 1930). Plėtodamas savo filosofines koncepcijas, ilgainiui Ortega y Gassetas atsigręžė į kalbą kaip į svarbiausią filosofinio tyrimo įrankį, o susidūręs su savo darbų vertimais į kitas Europos kalbas (daugiausia į vokiečių), ėmė gilintis į kalbos ir vertimo problemas. Šių apmąstymų rezultatas – vertimui skirta esė „Vertimo skurdas ir spindesys“ („Miseria y esplendor de la traduccion“, 1939 m.). 1940 m. ją pirmą sykį išspausdino leidykla „Coleccion austral“ rinkinyje „Pašaukimų knyga“ („El libro de las misiones“) kartu su kitais dviem Ortegos y Gasseto darbais – „Bibliotekininko pašaukimas“ („Mision del bibliotecario“) ir „Universiteto pašaukimas“ („Mision de la Universidad“). Nuo tada visi trys darbai spausdinami kartu, o pati knyga sulaukė daugybės pakartotinių leidimų.