Šis straipsnis yra skirtas Vilniaus ukrainiečių tautinės bendrijos naudojimosi žiniasklaida, vykstant Ukrainos karui, tendencijoms pateikti, atspindint tris karo etapus: Maidano protestų, Krymo aneksijos ir esant neramumams Donecko ir Luhansko miestuose1. Taip pat siekta apžvelgti, koks buvo žiniasklaidos vaidmuo formuojant bendrijos, atskirtos nuo Ukrainos įvykių ir visuomeninio gimtosios šalies gyvenimo, politines nuostatas. Siekiant atskleisti bendruomenėje vyraujančią situaciją, atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Vilniaus ukrainiečių bendrijos nariai atsakė į klausimyno klausimus, kurie ir padėjo sužinoti respondentų žiniasklaidos naudojimo tendencijas, tai yra: kaip suintensyvėjo naudojimasis žiniasklaida per karą Ukrainoje, kokių šalių rengiama informacija bendrijos nariai naudojasi bei kokiais principais remiasi rinkdamiesi žiniasklaidos priemones.
Atlikti tyrimai parodė, kad prasidėjus Ukrainos karui informacijos poreikis Vilniaus ukrainiečių tautinėje bendrijoje žymiai išaugo. Keitėsi ir bendrijos narių elgesys, naudojantis žiniasklaida. Išaugo ukrainietiškos žiniasklaidos teikiamos informacijos paklausa, o Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis naudotasi norint sužinoti kasdienes naujienas apie karą. Paaiškėjo, kad Vilniaus ukrainiečių bendrijos nariai naudojasi beveik vienodu lietuviškų ir ukrainietiškų žiniasklaidos priemonių kiekiu. Tapo svarbu išsiaiškinti ir tai, kada bendrijos nariai renkasi naudoti lietuvių, o kada – ukrainiečių žiniasklaidą. Be to, išryškėjo tendencija, kad bendrijos nariai gausiai naudojasi televizija, internetiniais dienraščiais bei internetine televizija, bet kur kas rečiau naudojasi spauda ir radiju. Tai rodo tarp bendrijos narių susiformavusią tradiciją skirtingų šalių ir skirtingų žiniasklaidos platformų priemonėmis naudotis skirtingais tikslais.