Profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir laisvo darbo jėgos judėjimo užtikrinimas yra vienos iš darnaus vystymo įgyvendinimo priemonių. Gerų darbo vietų sukūrimas ir ekonomikos augimas atskirose šalyse skatina gyventojus tiek ieškoti jų profesinę kvalifikaciją atitinkančių darbo vietų, tiek tampa paskata kitų šalių piliečiams integruotis į šalies darbo rinką. Šalies mokesčių politika turi būti socialiai atsakinga, kad būtų užtikrintas teisingas visų gyventojų apmokestinimas. Jei mokesčių našta yra per didelė tam tikroms gyventojų grupėms, tai gali paskatinti emigraciją arba darbo jėgos trūkumą tam tikruose sektoriuose. Subalansuota mokesčių politika gali užtikrinti ilgalaikį tvarumą, mažinti socialinę atskirtį, skatinti socialinį stabilumą. Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir ne Lietuvos piliečių, gaunančių šalyje pajamas, susijusias su darbo santykiais, bei pajamas iš aktyvios individualios veiklos ir pasyvios komercinės veiklos, apmokestinimo skirtumai. Siekiama nustatyti, ar nediskriminuojami skirtingų šalių piliečiai ir neužkertamas kelias darniam darbo jėgos judėjimui. Taip pat apskaičiuota mokestinė našta bei identifikuotos pagrindinės mokestinę naštą įtakojančios aplinkybės, suformuoti siūlymai dėl skirtumų poveikio mažinimo.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.