Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojų egodokumentai: atsiminimai iš tremties, dienoraščiai
Apžvalgos
Audronė Baškienė
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka
Publikuota 2018-11-04
https://doi.org/10.15388/BibLita.2017.12138
PDF

Reikšminiai žodžiai

atsiminimai, dienoraščiai, tremtis, kapinės, lageriai, Kazachstanas, Sibiras, tremtiniai, politiniai kaliniai

Kaip cituoti

Baškienė A. (2018) „Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojų egodokumentai: atsiminimai iš tremties, dienoraščiai“, Bibliotheca Lituana, 40, p. 233-246. doi: 10.15388/BibLita.2017.12138.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnyje nagrinėjami bibliotekos rankraščių fonde saugomi darbuotojų, gimusių tremtyje ar išgyvenusių tremtį, atsiminimai bei dienoraščiai. Bibliotekininkė Nijolia Kasparavičienė buvusių politinių kalinių ir tremtinių, dirbančių bibliotekoje, atsiminimus sudėjo į kraštotyros darbą „Ilgi tremties metai“ (1991). Užrašyti dešimties darbuotojų atsiminimai, kurie papildyti nuotraukomis ir dokumentais. 1991 m. ir 1992 m. tremtiniai organizavo ekspedicijas į Kazachstaną ir Sibirą. Taip atsirado du dienoraščiai „Antroji ekspedicija į Karlagą“ (1991 rugpjūčio 9–19 d.) ir „Po Sibiro platybes“ (1992 rugpjūčio 4–22 d.). Įspūdžius dienoraščio forma užrašė bibliotekininkė, tremtinių dukra Nijolia Kasparavičienė. Pagrindinė mintis atsiminimuose – asmeninis likimas siejamas su Lietuvos likimu. Dienoraščiuose fiksuojamos aplankytos vietos, minimi sutikti žmonės, perteikiamas jų požiūris į praeitį, nuomonė apie nepriklausomos Lietuvos ateitį. Dienoraščių autorė nesinaudojo jokia literatūra, istorine medžiaga. Tai padieniui užfiksuoti faktai ir asmeniniai išgyvenimai.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.