Genealogija XIX amžiuje: prievolė ir priemonė versus patyrimas ir emocija
Straipsniai
Agnė Railaitė-Bardė
Lietuvos istorijos institutas
Publikuota 2019-12-20
https://doi.org/10.15388/BiblLita.2018.VI.10
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

XIX amžius
bajorystės patvirtinimas
genealoginė savimonė
genealoginiai medžiai ir schemos
Gabrielė Giunterytė-Puzinienė
dienoraštis – atsiminimai

Kaip cituoti

Railaitė-BardėA. (2019) „Genealogija XIX amžiuje: prievolė ir priemonė versus patyrimas ir emocija“, Bibliotheca Lituana, 60, p. 167-184. doi: 10.15388/BiblLita.2018.VI.10.

Santrauka

Lenkijos ir Lietuvos valstybės trečiasis padalijimas neišvengiamai turėjo reikšmingą poveikį visuomenei įvairiose gyvenimo srityse. Nauja santvarka, mentalinis ir kultūrinis klodas glaudžiai siejosi su privalomu bajorystės verifikacijos ir legitimacijos procesu, genealoginiu mąstymu. XIX a. įvyko genealoginių šaltinių kūrimo sprogimas. Viena vertus, didžiąją dalį šių šaltinių galima įvardyti kaip prievolę ir priemonę užsitikrinant kilmingo asmens statusą visuomenėje ir iš to išplaukiančias privilegijas. Kita vertus, kai kurie genealoginiai šaltiniai atskleidžia ir kitą, neformaliąją, pusę, t. y. patyrimą ir emociją, individualų santykį su giminės nariais, ir šį ryšį grindžiančias kategorijas. Straipsnyje analizuojami XIX a. bajorijos genealoginiai medžiai ir schemos, kilmės patvirtinimo dokumentai, taip pat genealoginiu aspektu plačiau nagrinėjamas Gabrielės Giunterytės-Puzinienės dienoraštis – atsiminimai „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.