Straipsnyje dviejų ryškių vėlyvojo sovietmečio kūrėjų – Sauliaus Tomo Kondroto ir Šarūno Saukos – siurrealistinė vaizduotės stilistika eksplikuojama pasiremiant Carlo Gustavo Jungo psichoanalitiniais darbais apie atgimimo archetipus ir alcheminius simbolius. Šių autorių kūryboje pasikartojanti atgimimo tematika analizuojama ryškinant jų kūrybos alegorijų paraleles, kuriomis reiškiama subjekto patiriama kaita ir vertybių perkainojimas, aktualūs kūrėjų gyvento sovietmečio pabaigos kritikai.