Straipsnyje lyginame du romanus, kuriuos grindžia dvi biografinės projekcijos. Tai Algirdo Landsbergio Kelionė (1954) ir Kurto Vonneguto Skerdykla nr. 5, arba Vaikų kryžiaus žygis. Privalomasis šokis su mirtimi (1968). Vonnegutas ir Landsbergis priklauso kartai, kuri pakliuvo į Antrojo pasaulinio karo sūkurį vos tik pradėjusi aukštąsias studijas (pirmasis gimęs 1922, antrasis – 1924). Abu romanus autoriai kūrė kaip unikalios jaunuolio patirties bei istorijos sankirtą. Autentiška rašytojų patirtis romanuose panyra į pasakiškumo ar fantastikos plotmę. Ši abiems tekstams būdinga paralelė tarp realios karo patirties ir jos stebuklinės transformacijos kūrinyje yra lyginimo priežastis ir pagrindas. Straipsnyje romano Kelionė analizei pasitelkiame iki šiol dar netyrinėtą Landsbergio archyvo dalį. Tai leidžia patikrinti romano analizės kryptį paties autoriaus estetinių ir vertybinių orientyrų fone. Taip pat straipsnyje remiamės stebuklinių pasakų tyrinėjimais, pagilinančiais stebuklingumo supratimą romane.