Informacinėje visuomenėje žinios ir nuolatinis noras mokytis bei tobulėti vertintinas kaip vienas iš svarbiausių darbuotojų gebėjimų. Todėl universitetinės studijos yra laikomos pirmuoju žingsniu būsimos karjeros, taip pat ir didesnių pajamų garantijų ateityje link. Teigiama, kad aukštasis išsilavinimas suteikia pretendentui įsidarbinti gerokai aukštesnį statusą nei vidurinis ir pagrindinis išsilavinimas, kartu suteikdamas ir atlygio už darbą tikimybę. Vis dėlto, nors ir tikėtina, kad universitetinės studijos kartu su pasirinktos krypties studijomis iš dalies lemia ir būsimo uždarbio pagal įgytą profesiją galimybę, tačiau yra pastebima tendencija, kad dalis jaunimo (Y ir Z kartos) pervertina savo lūkesčius dėl būsimo atlygio už darbą. Remiantis anketinės apklausos tyrimo, kurį atliko straipsnio autoriai, rezultatais, nagrinėjami atlygio struktūros elementai, darantys įtaką jaunosios kartos (Y ir Z) darbuotojų darbovietės pasirinkimo rezultatui bei lūkesčiams dėl pageidaujamo darbo užmokesčio ir kitų tiek ekonominio turinio atlygio elementų, tiek nepiniginių skatinimo priemonių taikymo Lietuvos darbo rinkoje. Atsižvelgiant į jaunosios kartos (Y ir Z) darbuotojų būsimos darbinės veiklos lūkesčius, straipsnyje siūlomos organizacijų žmogiškųjų išteklių valdymo politikos tobulinimo gairės. Straipsnio tikslas – ištirti Y ir Z kartų darbuotojų darbo atlygio lūkesčius bei atsižvelgiant į juos pasiūlyti organizacijų žmogiškųjų išteklių valdymo politikos tobulinimo priemones. Tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojami 473-ijų Ekonomikos fakulteto Ekonomikos, Vadybos ir verslo administravimo ir Verslo informacijos sistemų bakalauro ir magistro studijų programų studentų apklausos rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad vis dėlto darbo sąlygos, kurios suteikia galimybę nuolat tobulėti ir yra lanksčios, jaunimo (Y ir Z) kartų atstovams yra daug svarbesnės negu gautino darbo užmokesčio dydis.