Šiuolaikinė švietimo paradigma diktuoja perėjimą prie tokio mokymo (-si), kuris neatsiejamas nuo bendradarbiavimo tarp šeimos ir mokyklos, patirtinio mokymos (-si) bei aktyvaus socialinių partnerių įsitraukimo. Tokio mokymo (-si) rezultatas yra asmuo (agent), gebantis ir norintis įsitraukti į socialinį procesą, mokantis rasti galimybę ne tik kelti, bet irįgyvendinti savo tikslus, juos lanksčiai derindamas prie situacijos ar turimų išteklių. Toks asmuo gali būti apibrėžtas kaip įgalintasis asmuo.
Akivaizdi šiandienos edukacinė tendencija – asmenų, dalyvaujančių švietimo sistemoje, stiprinimas pasitelkus socialinį įgalinimą. Šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose socialinio įgalinimo koncepcija yra reikšminga. Manoma, kad tai yra vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių. Įgalinimas yra procesas, kuris dėl savo tarpdiscipliniškumo bei daugiamatiškumo yra apibrėžiamas įvairiai ir nėra sutarta dėl vienos definicijos (Page, Czuba, 1999). Esamų apibrėžimų analizė atskleidžia, kad socialiniame diskurse įgalinimas pirmiausiai interpretuojamas veiklos kontekste. Asmens gebėjimas veikti nepriklausomai ir priimti sprendimus yra pagrindinis socialinio įgalinimo rodiklis. Asmuo veikia nepriklausomai, taip sustiprindamas įtaką tiek savo, tiek visuomenės gyvenime. (Erb, Kaindl, 2007; Hurrelmann, 1986).
Pedagogikos mokslas įsitraukė į socialinio įgalinimo tyrimus. Konstruojamos mokslinės interpretacijos siūlančios keisti esamą pedagoginę mintį. Judama nuo tradicinio pedagoginio diskurso link bendradarbiaujančio modelio, akcentuojančio besimokantįjį kaip individą su unikalia pasaulėžiūra. Postmodernus laikmetis švietimui ir ugdymui kelia abipusės pagarbos, o ne paklusnumo diegimo tikslą. Sparti technologijų pažanga keičia švietimo koncepcijos interpretaciją ir švietėjo bei besimokančiojo vaidmenis. Svarbi tampa kiekvieno asmens savarankiško mokymosi visą gyvenimą atsakomybė bei pagarba visų švietimo dalyvių kompetencijoms. Straipsnyje tiriama medijų ir informacinio raštingumo svarba įgalinimo procese. Apibūdinami medijų ir informacinio raštingumo komponentai bei veikimo mechanizmai. Ieškomi atsakymų į klausimus:
• Koks yra pagrindinis medijų ir informacinio raštingumo ugdant tikslas?
• Koks yra medijų ir informacinio raštingumo turinys?
• Kaip integruoti medijų ir informacinį raštingumą į mokymo(si) procesą?