Filosofinės abejonės dėl mąstymo ir jausmų priešpriešos moralinio ugdymo procese
METODOLOGINIAI UGDYMO ASPEKTAI
Jūratė Baranova
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2009.22.3072
PDF

Reikšminiai žodžiai

protas
jausmas
vaizduotė
moralinis ugdymas

Kaip cituoti

Baranova J. (2009) „Filosofinės abejonės dėl mąstymo ir jausmų priešpriešos moralinio ugdymo procese“, Acta Paedagogica Vilnensia, 220, p. 25-36. doi: 10.15388/ActPaed.2009.22.3072.

Santrauka

Profesorė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarė
Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedra
Ševčenkos g. 31–228, LT-03111 Vilnius
Tel. (8 650) 6 32 74
El. paštas: jurabara@gmail.com


Šiame tyrime siekiama įsiklausyti į argumentus, kuriuos teikė dvi skirtingos, netgi priešingos mokyklos, formuluodamos moralinio ugdymo prielaidas. Viena jų pabrėžė proto vaidmenį moraliniame ugdyme (Sokratas, Kantas, Hare’as, Popperis), kita (Hume’as, Scheleris, Rorty, Williamsas) – jausmų svarbą. Pastebimas ne tik šių išeities taškų skirtingumas, bet ir nesuderinamumas. Tačiau straipsnio autorė prieina prie išvados, kad ši priešprieša, pasiekianti ir šiuolaikinę ugdymo filosofiją, yra pernelyg sureikšminama ir pasiūlo ieškoti tarpusavio dermės tarp dviejų skirtingų asmens galių – proto ir jausmo, pasitelkus vaizduotę, jas sujungiant. Nors problema nėra paprasta ir nukrypimai į vieną ar kitą pusę visada galimi, moralinio ugdymo tikslas galėtų būti šių dviejų galių dermė – moraliniam ugdymui panaudojami ir filosofiniai, ir literatūriniai tradicijos aspektai.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.