Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – ištirti profesijos mokytojų, dirbančių įvairių pakopų žemės ūkio mokyklose, ir LŽŪA trečio kurso studentų, pasirinkusių profesijos mokytojo specializaciją, vertybinių orientacijų struktūrą, rasti bendrus dėsningumus. Abiejų tiriamųjų grupių terminalinių vertybių analizė parodė, kad dominuoja materialiosios vertybės, hierarchijos viršūnėje - sveikata ir laimingas šeimyninis gyvenimas. Postmaterialiosios arba savęs aktualizavimo vertybės atsiduria hierarchijos apačioje. Profesijos mokytojų instrumentinių vertybių struktūroje saviraiškos vertybės užima šiek tiek aukštesnę vietą nei konformistinės. Ši tiriamųjų grupė atiduoda pirmenybę tokioms instrumentinėms vertybėms kaip išprūsimas, racionalumas, jautrumas, nepriklausomybė. Tuo tarpu studentų grupėje dominuoja racionalumas, jautrumas, savikontrolė, pakantumas. Gautus rezultatus galima aiškinti tuo, kad tiriamiesiems būdinga socialinė apatija, konformistinis, pasyvus prisitaikymas prie aplinkybių, užsisklendimas siaurame šeimos rate. Instrumentinių vertybių analizė teikia vilčių, kad inteligentijos atstovams kaime būdingas nedidelis poslinkis aktyvumo, saviraiškos link. Ugdymo sistemoje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio saviraiškos ir savęs aktualizavimo vertybių formavimui, nes to reikalauja šiandieninė sudėtinga socialinė-ekonominė situacija.
