Kalbinė aplinka – universiteto kultūros dalis ir edukacinis veiksnys
Straipsniai
Vilija Celiešienė
Publikuota 1998-12-21
https://doi.org/10.15388/ActPaed.1998.05.9442
PDF

Reikšminiai žodžiai

aukštasis mokslas
universitetas
kultūrinė aplinka
kalbinė aplinka
studentai

Kaip cituoti

Celiešienė V. (1998) „Kalbinė aplinka – universiteto kultūros dalis ir edukacinis veiksnys“, Acta Paedagogica Vilnensia, 50, p. 184-190. doi: 10.15388/ActPaed.1998.05.9442.

Santrauka

Universitetas yra mikroaplinka, kurioje sąveikauja ir veikia tiek dėstytojai, tiek studentai. Jis yra ir kultūrinė aplinka - vieta, kurioje galioja tam tikros elgesio taisyklės, esti savi papročiai ir tradicijos, padedančios išlaikyti savitumą ir pastovumą keičiantis jos nariams, o naujai atėjusiems – greičiau pasijusti šios organizacijos nariais. Individo su savomis nuostatomis bei vertybėmis integravimasis į konkrečią aplinką yra sudėtingas procesas, turintis įtakos ir asmenybei, ir aplinkai – tai asmenybės ir aplinkos sąveika. Kalbinė universiteto aplinka ne tik ugdo studentų kalbą, specialybės kalbos kultūrą, bet ir turi įtakos ugdant studento asmenybę, tobulinant jo intelektą, lavinant dvasinę kultūrą; be to, tinkamai suformuota kalbinė aplinka talkina studentams teisingai suvokti informaciją, geriau įsiminti specialybės žinias.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.