Vilniaus mokytojų seminarija, įkurta Vilniaus vyskupo Igno Masalskio iniciatyva, gyvavusi vos penkerius metus, veikė sunkiomis ir prieštaringomis XVIII amžiaus aštuntojo dešimtmečio sąlygomis, tačiau turėjo reikšmingą tikslą -rengti parapinėms mokykloms mokytojus, kurie lavintų liaudies vaikus, šviestų gyventojus ir galėtų patarnauti bažnyčiai vadovaudami jos muzikinei daliai. Seminarijoje buvo parengta apie 150 mokytojų, bet apie jų veiklą mokyklose nėra likusių dokumentinių duomenų. Seminarijos veiklą sunkino tai, jog nebuvo mokymo planų, programų, vadovėlių: vadovautasi Edukacinės komisijos bei Vilniaus vyskupo Igno Masalskio parengtais nuostatais bei instrukcijomis. Mokytojų seminarija buvo komplektuojama neatsižvelgiant nei į amžiaus, nei i išsilavinimo cenzą, nei į luominę priklausomybę. Tai sunkino pedagoginį darbą. Nėra duomenų apie pedagoginės dėstytojų veiklos ir mokinių parengtumo kokybę. Mokytojų seminarijos uždarymą lėmė įtampa tarp Edukacinės komisijos ir Vilniaus vyskupo I. Masalskio.
