Darginavičienė, I. (2007) “Sokrato metodo naudojimas mokant užsienio kalbos”, Acta Paedagogica Vilnensia, 18, pp. 144–150. doi:10.15388/ActPaed.2007.18.9664.
Straipsnyje nagrinėjama Sokrato metodo naudojimo galimybė mokant teisės ir viešo administravimo specialybių studentus anglų kalbos. Pabrėžiama, kad šis inovacinis metodas padeda studentams suvokti pateiktą informaciją užsienio kalba, prisiminti faktus ir įgyti bei įtvirtinti kalbos raiškos įgūdžius (gramatinės ir sintaksinės struktūros, žodyno). Sokrato dialogas - tai bandymas kartu su grupe rasti atsakymą į pateiktą klausimą, naudojant kritinį mąstymą. Siekiama dviejų dalykų: bendros įžvalgos ir klausimo suvokimo bei grindžiamo bendru supratimu atsakymo i pateiktą pagrindinį klausimą. Sokrato dialogo taikymas apibūdinamas dvipusės technikos naudojimu. Pirmiausia pabrėžiamas pasitikėjimo reiškiant mintis ugdymas. Tai skatina studentus savarankiškai reikšti mintis ir kritiškai mąstyti. Kita vertus, minčių raiškai reikia tam tikro užsienio kalbos mokėjimo lygio. Tai verčia studentus mokytis anglų kalbos specialiesiems tikslams (teisinė anglų kalba ir anglų kalba viešam administravimui), taip pat sudėtingų sintaksės ir gramatikos konstrukcijų. Sokrato dialoge ypač svarbus veiksnys yra tokie loginiai klausimų sudarymo principai: aiškumas, tikslumas, gilumas, tinkamumas, teisingumas, logiškumas ir kt. Straipsnyje taip pat pateikiama Sokrato dialogo praktinio atvejo analizė tema „Kas yra autonomiškumas". Sokrato dialogo metu studentai susiaurina sąvokos „autonomiškumas" reikšmę. Sutariama, kad būtina atsiriboti nuo bendrų interpretacijų apibrėžiant pagrindinius „autonomiškumo" principus. Nors vienas iš kertinių Sokrato dialogo principų yra tas, kad dalyviai diskutuojamu klausimu prieina prie bendros išvados, straipsnyje analizuojamo diskusijos klausimo atveju gaunamas priešingas rezultatas. Studentai suvokia, kad autonomiškumo klausimą galima interpretuoti įvairiais aspektais.
