Metakognityvių įgūdžių svarba savarankiškai turtinant kalbą

Santrauka

Straipsnyje pateikiami pedagoginio eksperimento, atlikto Vilniaus Gedimino technikos universitete, rezultatai. Tyrimo tikslas buvo suformuoti pagrindinius metakognityvius įgūdžius, kurie padėtų studentams savarankiškai turtinti specialybės kalbos žodyną. Tyrimas parodė, kad studentų kalbos turtinimas yra nulemtas vien dėstytojo veiklos. Tus studentas, kuris vien tik įsimena, labai retai išmoksta bendrauti, sunkiai išmoksta žodžius, nesugeba savarankiškai turtinti savo kalbos, vadovaujasi tik atskiromis žodyninio darbo strategijomis, tarp kurių kognityvios bei metakognityvios strategijos nėra iš populiariausių. Daroma išvada, kad studentai nemoka naudotis savo metakognityviais įgūdžiai arba jų neturi. Autorė paaiškina, kodėl metakognityvūs įgūdžiai yra itin svarbūs mokantis užsienio kalbos, o ypač naujos leksikos bei kalbai turtinti. Pabrėžiama būtinybė ieškoti naujų dėstymo metodų ar būdų metakognityviems įgūdžiams skatinti, nes būtent jie leis studentams gebėti savarankiškai turtinti kalbą. Cognitive Apprenticeship metodas siūlomas kaip vienas iš metodų, kuriais galėtų būti tobulinami metakognityvūs įgūdžiai. Pedagoginio eksperimento taikant skirtingus mokymo metodus rezultatai parodė, kad studentų specialybės kalbos žodynas praturtėjo labiau taikant Cognitive Apprenticeship metodą nei pirmąjį Direct instntction metodą. Lyginant metodą su Direct instniction metodu, LSD testo vidurkių skirtumas gautas 0,123305, o Cognitive appr., palyginti su None, 0,269566. Kadangi gauti vidurkių skirtumai teigiami skaičiai, galima daryti išvadą, kad Cognitive appr. metodu besimokę studentai padarė didesnę skaitymo ir žodyno pažangą nei kitais metodais mokęsi studentai.