Straipsnyje pristatoma Šiaulių ir Žagarės miestų, taip pat Šiaulių apskrities miestelių ir kaimuose gyvenusių bajorų, laisvųjų žmonių ir valstiečių šeimų struktūros lyginamoji analizė, kuria siekiama atsakyti į klausimą, kiek apskrities centro Šiaulių gyventojų šeimos savo struktūra skyrėsi nuo kitų apskrities miestų ir miestelių, taip pat – kaimų gyventojų šeimų. Be to, siekiama išsiaiškinti, ar XVIII a. pabaigoje egzistavo miestietiškas šeimos modelis. Pasitelkiant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammel ir Laslett (1974) tipologiją, šeimos klasifikuotos į viengungių, bešeimių, branduolines, išplėstines ir sudėtines, labiausiai dėmesį kreipant į tai, kokią dalį sudarė viengungiai ir branduolinės šeimos. Atliekant analizę šeimos skirstytos ne tik pagal luomus, bet ir į turinčias ir neturinčias nekilnojamojo turto. Empirinė analizė rodo, kad tarp turėjusių ir neturėjusių nekilnojamojo turto gyventojų daugiausia branduolinių šeimų būta tarp Šiaulių ir Žagarės miestų gyventojų. Tuo tarpu tarp laisvųjų žmonių ir valstiečių, kurie turėjo nekilnojamojo turto, nors branduolinės šeimos sudarė ženklią dalį, nebuvo vieno vyraujančio šeimos modelio. Tačiau neturintys nekilnojamojo turto laisvieji žmonės ir valstiečiai dažniausiai gyveno tik branduolinėse šeimose. Kita vertus, tarp nekilnojamojo turto neturinčių šiauliečių ir žagariečių buvo labiau paplitęs viengungiškas gyvenimo būdas, nei tarp kaimo gyventojų. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad ne žemės ūkio veikla ir nekilnojamojo turto neturėjimas skatino gyventi branduolinėse šeimose, tačiau toks šeimos modelis nebūtinai priklausė nuo to, ar šeima gyveno mieste ar kaime.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.