Straipsnyje analizuojami Lietuvos valstybės institucijų veiksmai, kurie darė įtaką gyventojų pilietybės ir nuolatinio gyvenimo siekiamybėms Biržų apskrityje tarpukariu. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir kitais papildomais šaltiniais, siekiama pažvelgti, kaip regione pasireiškė administracinės etninio diferencijavimo praktikos, išskirti gyventojų grupes, susidūrusias su įpilietinimo sunkumais, aptarti nevienareikšmišką pretendentų santykį su naryste valstybėje. Teigiama, kad valstybės elito projektuojamas homogeniškos visuomenės kūrimo poreikis buvo sunkiai suderinamas su gyventojų asmeniniais interesais. Neturint pilietiškumo savivokos tradicijų, dalis Biržų apskrities visuomenės pilietybę vertino iš pragmatinių paskatų, siekdami įgyti arba įsisavinti ūkinės paskirties žemės plotą. Įsitikinę apie individų nepajėgumą identifikuotis su naryste Lietuvos Respublikoje, valdžios organai, remdami lietuvių tautinius interesus, prisiimdavo daugiau galių reguliuoti pilietybės teikimo klausimus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.