Užsienio latvių finansinė pagalba karo aukoms ir Latvijos valstybinėms institucijoms 1917–1921 metais

Santrauka

Nors ne visi patriotiškai nusiteikę užsienio latviai buvo socialiai aktyvūs, vis dėlto jų veikla buvo labai reikšminga. Finansinės pagalbos rinkimas ir siuntimas į Latviją – viena iš veiklos sričių, kurios rezultatai buvo akivaizdžiausi ir labai svarūs.
Individualūs aukotojai skyrė savo paramą tiesiogiai Latvijos valstybės struktūroms: informacijos biurui Londone, Latvijos delegacijai Paryžiaus taikos konferencijoje ir kt. Daugiausia siuntų buvo išsiųsta karo aukoms, vargstantiems žmonėms ir pabėgėliams paremti. Ši pagalba gavėjus dažniausia pasiekdavo per pagalbos organizacijas Latvijoje: Latvijos Raudonąjį Kryžių, Latvijos moterų pagalbos korpusą, Latvijos karo suluošintų žmonių draugiją, Latvijos pabėgėlių grąžinimo draugiją.
Tikslios bendros aukų sumos apskaičiuoti neįmanoma, tačiau turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad bendra suma buvo tikrai reikšminga. Organizacijų siunčiamos individualios aukos paprastai sudarydavo nedidelę arba vidutinę dalį visų pajamų, tačiau bendra suma, kurią į Latviją atsiųsdavo užsienio latviai, buvo kur kas didesnė – galėjo net gerokai viršyti 100 tūkst. Latvijos rublių per metus.
Aukų Latvijai rinkimas ne tik parodė teigiamą tam tikros užsienio latvių grupės požiūrį į savo tėvynę, bet ir buvo veiksnys, paskatinęs išeivijos latvių bendruomenių socialinį gyvenimą. Aukoms rinkti JAV, Kanadoje ir Brazilijoje buvo įkurta nemažai naujų organizacijų. Esamos organizacijos taip pat sutelkė savo pastangas šioje srityje.
Latvijai atsiųsta finansinė pagalba yra pavyzdys, iliustruojantis ryšį tarp išeivijos ir gimtosios šalies: jis visada egzistuoja, tik ne visada būna taip akivaizdžiai matomas.