Tarp krepšinio ir politikos: Lietuva ir lietuviai 2010–2014 metais Rusijos žiniasklaidoje

Santrauka

Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – aprašyti dalį koncepto LIETUVA turinio 2010 – 2014 metų oficialiojoje Rusijos žiniasklaidoje, t. y. aptarti, koks Lietuvos vaizdinys buvo kuriamas minėto laikotarpio viešajame Rusijos diskurse. Remiantis iš 2010–2014 metų tekstų išrinktais žodžių Литва (lie. Lietuva), литовский, литовское (lie. lietuviškas), литовская (lie. lietuviška), литовские (lie. lietuviški), литовец (lie. lietuvis), литовцы (lie. lietuviai) vartojimo pavyzdžiais iš Nacionalinio rusų kalbos tekstyno periodikos dalies (http://ruscorpora.ru/new/), išskiriamos dažniausios tekstuose gvildenamos temos, aptariama konceptualiosiose metaforose užkoduota informacija. Dėmesys sutelkiamas ir į tekstų antraštes, žurnalistų aktualizuojamus precedentinius tekstus, tekstų paveikumui padidinti pasitelkiamas aliuzijas į abiejų šalių istoriją. Numatant tyrimo tikslą buvo remiamasi prielaida, kad vienos šalies viešajame diskurse publikuojami tekstai apie kitą šalį (ypač jeigu tos šalys turi iki galo neišspręstų probleminių klausimų) greičiausiai visada turės politikos diskurso atspalvį. Nagrinėjant nuo politikos nutolusias temas patogu yra parinkus tinkamą situaciją pareikšti požiūrį ir politikos temomis, nes minėtų temų sukelta emocinė reakcija gali paskatinti ir atitinkamą politiškai angažuotos informacijos priėmimą. Žurnalistų teiginiai turi tiesioginės įtakos žmonių nuostatų formavimuisi, o per nuostatas veikia ir elgesį.
Išanalizavus iš 2010–2014 metų Rusijos žiniasklaidos išrinktus pavyzdžius, kuriuose pasakojama apie gyvenimo Lietuvoje realybę, galima apibendrinti, kad daugumoje iš jų vertybinės nuostatos yra labai aiškios, išreikštos akivaizdžiai, remiantis ne tik tuo, kas gali būti subtiliai implikuojama, bet ir pasitelkiant labai tiesmukas leksines konstrukcijas.
Padaryta išvada, kad viešajame Rusijos diskurse, t. y. oficialiosios žiniasklaidos tekstuose, labai aiškus polinkis pateikiant informaciją apie Lietuvą kurti vaizdinį, kad tai yra skurstančių ir engiamų žmonių šalis, kurioje nėra paprasčiausios tvarkos, neegzistuoja žodžio laisvė, o dauguma Lietuvos žmonių Rusijos ir rusų atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Negatyvios informacijos fone išimtį sudaro tekstai, kuriuose rašoma apie krepšinį. Juose Rusijoje ir kitose šalyse dirbantys treneriai iš Lietuvos, sportininkai apibūdinami kaip išskirtinai puikiai savo sritį išmanantys autoritetingi specialistai, profesionalai, kurių nuomonės turi būti paisoma.
Vis dėlto dauguma 2010–2014 metų laikotarpio oficialiosios Rusijos žiniasklaidos tekstų turi labai aiškiai išreikštą nuostatą visomis įmanomomis priemonėmis hiperbolizuotai parodyti, kad Lietuva, išėjusi iš buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos, nepasiekė visiškai nieko, žmonėms šioje šalyje yra labai blogai, dabar šalis yra priklausoma nuo Vakarų Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų politikų valios. Taigi, ir išėjimas iš TSRS, jos sugriovimas buvę visiškai nereikalingi.