Pagrindiniai lyviškosios tarmės giliųjų tamniekų patarmių fonetiniai ir morfologiniai ypatumai dabartiniais laikais

Santrauka

Straipsnio tikslas – atskleisti būdingiausių tarminių reiškinių vartoseną dabartinėse lyviškosios tarmės Kuršo giliosiose arba giliosiose tamniekų patarmėse. Pagrindinis dėmesys skiriamas tipiškoms šių patarmių fonetinėms ir morfologinėms ypatybėms bei jų sociolingvistiniams stebėjimams. Nagrinėjami vidurinės ir vyresniosios kartos Puopės, Zirų, Piltenės, Zlėkų, Ancės, Dundagos ir Ugalės šnektų vartotojų įrašai. Duomenis autorė yra surinkusi savo vykdytų ekspedicijų metu (2008–2017).
Daugumoje nagrinėtų giliųjų tamniekų patarmių vis dar stebimas lyviškajai tarmei būdingas trumpųjų balsių praleidimas ir ilgųjų balsių sutrumpėjimas galiniuose skiemenyse. Nors tai yra tipiškiausios lyviškosios tarmės fonetinės ypatybės, būdingos visų kartų kalbėtojams, jos linkusios kisti net giliosiose Kuršo tamniekų patarmėse ir ne tik jaunosios kartos kalbėtojų kalboje. Vidurinė ir vyresnioji karta pradeda savo kalboje jų vengti, teikia pirmenybę bendrinės kalbos formoms. Dabartinės bendrinės kalbos poveikį vis labiau patiria būtent vyresniosios kartos kalbai būdingos ypatybės, t. y. ilgųjų balsių ir dvibalsių praleidimas tiek galiniuose, tiek priesaginiuose skiemenyse, monoftongizacija, diftongizacija ir kiti fonetiniai reiškiniai, būdingi kaip tik giliosioms tamniekų patarmėms.
Vienas tipiškiausių giliųjų tamniekų patarmių morfologijos bruožų yra vyriškosios giminės formų vartojimas vietoj moteriškosios giminės. Ši ypatybė vis dar plačiai paplitusi ne tik giliosiose tamniekų patarmėse, bet ir negiliosiose Kuršo ir Vidžemės lyviškosiose tarmėse. Antra dažnai pastebima lyviškosios tarmės ypatybė yra veiksmažodžio trečiojo asmens formos vartojimas vienaskaitos ir daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens formoms reikšti. Abi šios ypatybės dažniau pasitaiko vidurinės ir vyresniosios kartos vartotojų kalboje. Jaunesnioji karta ima jų vengti, savo kalboje vartoja bendrinės kalbos formas.
Kaip matyti iš nagrinėtos tarminės medžiagos, Šiaurės Kuržemėje vis dar galima išgirsti giliosioms tamniekų patarmėms būdingų fonetinių ir morfologinių ypatybių. Tačiau įvertinant tai, kad šių ypatybių vartosena per pastarąjį šimtmetį, kai buvo atlikti išsamūs latvių tarmių tyrimai, yra gerokai pakitusi, dabartiniais laikais ypač svarbu imtis kalbos reiškinių dinamikos tyrimų.