Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos
Straipsniai
Rokas Vengalis
Lithuanian Institute of History
Gintautas Vėlius
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2019-12-20
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2019.20.4
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

piliakalnių funkcija
veiklos zonos
Kernavė
keramika
įtvirtinimai

Kaip cituoti

VengalisR. ir VėliusG. (2019) „Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos“, Archaeologia Lituana, 200, p. 75-115. doi: 10.15388/ArchLit.2019.20.4.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami penkių Kernavės piliakalnių ankstesnių archeologinių tyrinėjimų radiniai bei ataskaitos. Atlikta detali Kernavės piliakalniuose surinktų radinių, aptiktų objektų ir struktūrų analizė leido patikslinti ir pakoreguoti tyrėjų anksčiau pateiktą jų raidos modelį, parodė, kad ši raida buvo gerokai sudėtingesnė, laikui bėgant jų funkcija ne kartą gana radikaliai keitėsi. Anksčiau atliktų piliakalnių archeologinių tyrimų radiniai nebuvo klasifikuojami į pirmines, antrines ir de facto atliekas. Atliekų, šiuo atveju keramikos šukių, pobūdžio tyrimas leido identifikuoti piliakalniuose vykusius įvykius, trumpalaikę veiklą ar nuolatinį apgyvendinimą, išskirti skirtingas funkcines zonas. Straipsnyje autoriai diskutuoja dėl piliakalnio termino tinkamumo mokslinėje istoriografijoje. Taip pat keliamas piliakalnių kompleksų realaus chronologinio kompleksiškumo klausimas.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai