Ryšiai tarp Didžiosios Lenkijos ir Baltijos jūros regiono romėniškajame laikotarpyje
Milena Teska
Andrzej Michałowski
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2013.0.2641
PDF

Kaip cituoti

Teska M. ir Michałowski A. (2013) „Ryšiai tarp Didžiosios Lenkijos ir Baltijos jūros regiono romėniškajame laikotarpyje“, Archaeologia Lituana, 140, p. 63-77. doi: 10.15388/ArchLit.2013.0.2641.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama šiaurinė Didžiosios Lenkijos dalis, apimanti iš esmės Notecės upės praslėnį. Aptariami reiški­niai ir tarpregioniniai ryšiai su Pabaltijo, kartu ir Skandina­vijos teritorijomis parodomi romėniškojo laikotarpio kultū­rinių permainų Didžiojoje Lenkijoje fone.
Kad šie reiškiniai būtų geriau suprantami, straipsnyje daromi platūs ekskursai į šios Didžiosios Lenkijos dalies įvykius tiek vėlyvajame ikiromėniškajame, tiek tautų kraus­tymosi laikotarpyje.
Šiaurės Baltijos medžiagos pėdsakų pasirodymas iki­romėniškajame laikotarpyje yra beveik neapčiuopiamas. Jastorfo kultūros bruožų turinčioje medžiagoje iš I pamin­klo Všedzienyje, Mogilno paviete, yra Bornholmo tipo segė, kuri čia suponuoja akivaizdų elementą, turintį ryšių su Bornholmui būdingais dirbiniais. Kartu su šia sege ap­tinkama segių su ataugėlėmis, puoštų įstrižu kryžiumi ir punktyrais. Sunku aiškiai atsakyti į klausimą, ar radiniai, tu­rintys Bornholmo stiliaus elementų, iš Všedzienio, Mogilno paviete yra atsitiktinis reiškinys, ar jie rodo daug platesnius šiaurinės Didžiosios Lenkijos ryšius su tolimais regionais.
Nedrįstame teigti, kad kapai, kuriuose aptikta gin­klų, randamų Bornholme, ištirti Volkovicuose, Čarnkuvo- Tšcinsko paviete, – tai ankstesnių ikiromėniškojo laiko­tarpio ryšių su šiuo Baltijos jūros regionu vaisiai ar visai naujo susidomėjimo Notecės upės regionu ir plačiąja pra­sme suprantamo Pajūrio naujų gyventojų bangų padarinys. Romėniškasis laikotarpis – tai epocha, kai ypač gerai pasi­reiškia mus dominančios kultūrinės srovės. Kompaktiškas Vielbarko kultūros išplitimas šiaurinėje Didžiosios Lenkijos dalyje įtraukia mus į cirkumbaltiškos kultūros gyventojų or­bitą ir visas jos visuomenines ir politines realybes. Ryškaus šiaurinės Didžiosios Lenkijos dalyvavimo prabangos prekių mainuose pavyzdys – romėniškas E 142 tipo prikaistuvis su štampuotu įrašu (P) CIPIPOLIBI, surastas Vielbarko kultū­ros griautiniame kape Grudos 2 pilkapyne Zlotovo paviete.
Kai C2 periodo pradžioje Vielbarko kultūros žmonės pa­liko Didžiąją Lenkiją, čia pastebimos naujos įtakos iš Bal­tijos regiono, susijusios su povielbarkiškąja Dembčino gru­pe. Ši įtaka ryški keramikoje, taip pat ją rodo tokie radiniai kaip „Bűgelknopffobeln“ tipo segės (Kovalevko, Obornikų paviete) ir segė su kastuvėlio pavidalo kojele (Miroslavas, Pilos pavietas). Dembčino grupė buvo veikiama stiprios gyventojų infiltracijos iš vakarinių Baltijos salų ir Skan­dinavijos. Pastaroji stiprėja tautų kraustymosi laikotarpio E periode. Šis reiškinys sutampa su skandinaviškų elementų (daugiausia lobiuose) patekimu į šiaurinę Didžiąją Lenkiją.
Apibendrinant epochą nuo vėlyvojo priešromėniškojo laikotarpio iki tautų kraustymosi laikotarpio galime paste­bėti Baltijos jūros baseino įtaką šiaurinėje Didžiojoje Lenki­joje. Svarbios yra Baltijos salos, ypač Bornholmas. Šiaurinė Didžioji Lenkija aiškiai artėja prie pajūrio regiono, o per jį ir prie Skandinavijos. Tuo jos raida skiriasi nuo pietinių ir centrinių aptariamo regiono teritorijų, kurios visą laikotarpį išlieka Pševorsko kultūros įtakos sferoje.
Iš lenkų k. vertė Aleksiejus Luchtanas

 

 Connection between Wielkopolska and the Baltic Sea Region in the Roman Iron Age
Milena Teska, Andrzej Michałowski
...

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.