Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante
Milena Teska
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2014.15.4882
PDF

Kaip cituoti

TeskaM. (2015) „Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante“, Archaeologia Lituana, 150, p. 23-30. doi: 10.15388/ArchLit.2014.15.4882.

Santrauka

Oksyvos kultūra, kaip nauja vėlyvojo ikiromėniškojo gele­žies amžiaus archeologinė kultūra, susidarė dėl keltų pasau­lio įtakos bei Pševorsko ir Jastorfo kultūrų impulsų III a. prieš Kr. (A1 periode). Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie (Oxhцft), šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į šiaurę nuo Gdansko, kur buvo atidengtas šios kul­tūros kapinynas. Pradžioje ši kultūra užėmė visą dešiniąją žemutinės Vyslos pusę ir sritį prie Chełmno (Kulmo). Kla­sikiniame periode A2 kultūra užėmė ir sritį Pomeranijoje. Archeologinių šaltinių duomenimis, čia buvo įsikūrusios vietinių gyventojų grupės – Pomeranijos kultūros tęsėjos. Dėl materialinės kultūros pokyčių ir galbūt gotų diktuoja­mų laidojimo papročių iš Oksyvos kultūros ikiromėniškojo laikotarpio A3 periodo pabaigoje ir romėniškojo laikotarpio B1 periodo pradžioje išsivystė Wielbarko kultūra.
Archeologinę medžiagą, reprezentuojančią Oksyvos kul­tūrą šioje Vyslos srities dalyje, sudaro archyvinė medžiaga (apie radinius, aptiktus iki Antrojo pasaulinio karo) ir archeo­logijos paminklai. Svarbiausią grupę tarp prieškario kolekcijų sudaro archyvinė medžiaga, kurią surinko Waldemaras Hey­mas (Heym). Šis žmogus į archeologijos istoriją pirmiausia pateko kaip Heimatmuseum Marienwerder vadovas.
Dėl Antrojo pasaulinio karo maišaties didžioji W. Hey­mo rinkinio dalis yra negrįžtamai dingusi arba išbarstyta. Likusi tik informacija apie pavienius artefaktus. Naujausi archeologiniai rinkiniai yra tik prieškario medžiagos papil­dymas. Jie nėra svarbiausia šio Vyslos srities regiono Oksy­vos kultūros kolekcijos dalis.
Turimas medžiagos rinkinys reprezentuoja Oksyvos kul­tūrą visu ikiromėniškuoju laikotarpiu, t. y. nuo periodo A1 iki periodo A3. Dalis rinkinio yra iš to laikotarpio kapinynų, kaip antai Bystrzec (buv. Weisshof, Kreis Marienwerder) arba Stary Targ (buv. Altmark, Kreis Stuhm). Kapai, ku­riuose rasta ginklų (ietigalių, kalavijų, antskydžių), yra ypač svarbūs, tačiau jie žinomi tik iš A2 periodo ir A3 periodo baigiamosios stadijos. Iš minėto laikotarpio ankstyviausio horizonto galima kalbėti apie Pomeranijos varpinius kapus ir Jastorfo kultūros įtaką. Geriau pažįstama Pševorsko kul­tūros įtaka, ypač Oksyvos kultūros puodininkystei. Suma­nymas nustatyti Oksyvos kultūros gyvenviečių chronologiją pagal išlikusią medžiagą ir kaupiamą informaciją, kuri dau­giausia fragmentiška, yra sunkiai įvykdomas. Kitu atveju tai klausimas, į kurį turėtume atsakyti.
Oksyvos kultūros arheologinė medžiaga iš šitos Vakarų Prūsijos srities yra svarbi bendram Oksyvos kultūros pa­veikslui identifikuoti, ji reikšminga ne tik šiam Vyslos re­gionui.
Iš vokiečių kalbos vertė Mykolas Michelbertas 

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.