Straipsnyje glaustai aptariami labai būdingi romėniškojo laikotarpio baltų genčių teritorijai dirbiniai – smeigtukai su trikampe galvute, susukta į cilindrą (pagal Bernardo Beckmanno klasifikaciją – A tipas). Smeigtukai gaminti iš žalvario ir geležies. Šių smeigtukų kilmės be abejonės reikia ieškoti bronzos amžiaus ir ankstyvojo geležies amžiaus dirbinių formose.
Duomenys apie šio tipo smeigtukų radinius papildyti archyviniais šaltiniais (Martos Schmiedehelm, Martino Jahno ir Herberto Jankuhno asmeninės kartotekos). Deja, daugeliu atveju išlikusi neišsami informacija. Vien ja remiantis galima padaryti tik kai kurias išvadas. Pirma: šie daiktai buvo paplitę gana didelėje vakarinių baltų teritorijos dalyje, jų nėra tik Lietuvos ir pietinės Latvijos pilkapynų srityje ir Dollkeim-Kovrovo kultūroje (išskyrus vieną atvejį). Antra: A tipo smeigtukai buvo vakarinių baltų teritorijos gyventojų nešiosenos elementas visą ankstyvąjį romėniškąjį laikotarpį, įskaitant ir periodą B2/C1. Ankstyviausi B1 periodo egzemplioriai pasirodė Mozūruose vadinamojoje Bogaczewo kultūroje, kur šis papuošalas buvo populiariausias ir sulaukė didžiausios ornamentikos įvairovės. Deja, šiuo metu nėra galimybės pasekti chronologinę raidą. Iš Mozūrų srities A tipo smeigtukų tik geležinius reikia laikyti vėlyviausiais ir datuoti B2/C1 periodu. To paties laiko yra geležiniai smeigtukai iš Suvalkų srities ir Rytų Lietuvos – galbūt pastaruoju atveju galime kalbėti apie kultūrinę įtaką. Trūksta duomenų A tipo žalvariniams smeigtukams iš Lietuvos pajūrio datuoti. Jie sudaro atskirą ryškią grupę, deja, visi radiniai iki šiol yra atsitiktiniai.
Nereikia abejoti, kad puošnūs A tipo smeigtukai rodo savitarpio ryšius baltų genčių teritorijoje mūsų eros pradžioje. Straipsnyje taip pat aptarti radiniai, aptikti už vakarinių baltų teritorijos ribų, o surinkta medžiaga pateikta katalogo forma.