Rajgrodo (Raigardo) ežeras yra Elko paežerio tęsinys pietryčių kryptimi. Romėnų įtakos laikotarpiu šis rajonas sudarė pietrytinę periferinę Bogačevo kultūros, kurios centras buvo Didžiųjų Mozūrų ežerų regione, sritį. Pirmieji šio laikotarpio radiniai iš Rajgrodo ežero mikroregiono aptikti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje (Jaskanis, 1977, p. 255, 261, 282, 305, 328). Po Antrojo pasaulinio karo, septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, žvalgomuosius ir stacionarinius tyrinėjimus šiame rajone darė Marian Kaczynski. Jis surado keletą naujų objektų ir baigė tyrinėti jau anksčiau žinomus paminklus (Kaczynski, 1976a, p. 253–288; 1981, p. 169–198). Vykdant programą AZP (Lenkijos archeologinė nuotrauka) devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame dešimtmetyje buvo surasta naujų objektų (Rajgrodo ežero mikroregione iki šiol ištirta 11 sričių, surasta apie 20 romėniškojo laikotarpio gyvenviečių. J. Siemaszko, J. Brzozowskio tyrinėjimai – Suvalkų apygardos muziejaus rinkiniai), tačiau tik vakarinėje mus dominančios srities dalyje.
Daug medžiagos dingo Antrojo pasaulinio karo metais, dalis paminklų buvo mažai tyrinėti arba labai apardyti, todėl šaltinių bazė kultūrinėms permainoms ir gyvenviečių kaitai pažinti Rajgrodo ežero mikroregione yra labai menka. Visgi ji suteikia tam tikrų galimybių nustatyti pakeitimus aptariamame regione įvairiais chronologiniais periodais.
Romėniškojo laikotarpio gyvenvietės Rajgrodo ežero mikroregione pasirodo Bogačevo kultūros susidarymo laikotarpiu, A3/B1 periode (Nowakowski, 1995, p. 26). Tą rodo metaliniai daiktai, keramika ir ankstyvojo laikotarpio kapų formos. Pastebimas labai glaudus ryšys su Bogačevo kultūros šiaurės rytinės teritorijos paminklais. Taip pat pastebima ryški Pševorsko kultūros įtaka šio periodo paminklams. Mikroregione aptikta šiai kultūrai būdingų dirbinių (J. 46 tipo pentinas, J. 6 tipo skydo umbo laikiklis, ietigaliai su užbarzdomis, kvarco skiltuvai, sagtis su pailgintu į apkalo pusę žiedu, pal. Nowakowski, 1994, p. 374) arba sekimo jais (apyrankė pastorintais, nukirstais galais).
Bogačevo kultūros raida B2/C1–C1a periode taip pat matyti ir Rajgrodo ežero mikroregione, kurio rytinėje dalyje įsikūrė naujos gyvenvietės. Vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu stiprėja Suvalkų srities, o silpnėja Bogačevo kultūros įtaka, todėl C1b–C2 periode keičiasi aptariamo mikroregiono kultūrinis vaizdas (atsiranda profiliuoti ir ant kojelių indai, kapai keturkampėse duobėse). Tačiau reikia pabrėžti, kad keramikos formų ir laidosenos pakitimai buvo Bogačevo kultūros evoliucijos padarinys, kartu priimant būdingus vėlyvajai Bogačevo kultūrai reiškinius. Tik tautų kraustymosi epochos gyvenviečių krizė Mozūrų regione (Nowakowski, 1983, p. 19a–191) sąlygojo platesni Rajgrodo ežero mikroregiono įtraukimą į sūduvių kultūros ratą. Tačiau, atrodo, tas įtraukimas nebuvo visiškas – šalia pilkapių išlieka plokštiniai kapinynai, kai kurios profiliuotų indų formos. Ginčytinus klausimus, reikia tikėtis, padės išaiškinti nauji archeologinių objektų tyrinėjimai Rajgrodo ežero mikroregione.