Lieti plokšteliniai antsmilkiniai su rakto skylutės pavidalo išpjova priklauso vienai įdomiausių radinių kategorijų iš Lietuvos teritorijos ankstyvojo romėniškojo laikotarpio paminklų. Iki šiol žinoma 30 antsmilkinių iš 13 radimviečių (1 pav.), daugiausia priklausančių Lietuvos-Latvijos pilkapių kultūrai.
Antsmilkinių vidurinę dali sudaro plokštuma, imituojanti stipriai susuktą vielą, pakraščiai puošti dviejų tipų ažūriniu raštu. Tik ant dviejų daiktų, aptiktų brūkšniuotosios keramikos kultūros paminkluose, ažūrinis raštas pakeistas iškilimų eile. Šie papuošalai nešioti moterų smilkinių vietose, dažniausiai po antsmilkinį abiejose galvos pusėse. Konstrukcijos detalės rodo, kad jie galėjo būti skirstomi į “kairiuosius” ir “dešiniuosius”.
Sunku vienareikšmiškai nurodyti šių daiktų kilmę. Dažniausiai jie kildinami iš įvijinių papuošalų su auselėmis, aptiktų Kurmaičiuose ir Ėgliškiuose. Tačiau verta atkreipti dėmesį į panašių stilistiniu požiūriu segių seriją, žinomą Volgos vidurupio, Karnos upės teritorijoje ir iki pat Uralo. Jų aptikta tarp Pjanoborsko kultūros ir kitų minėto regiono kultūrų daiktų, datuojamų nuo III a. pr. m. e. iki II m. e. a. Panašiai ornamentuotų dirbinių žinoma ir Djakovo kultūros paminkluose.
Plokštelinius antsmilkinius daugiausia reikia sieti su Lietuvos-Latvijos pilkapių kultūra, tačiau, kas įdomu, tik su pietine šios kultūros dalimi, esančia dabartinės Lietuvos teritorijoje. Atkreipia dėmesį du daiktai, besiskiriantys gaminimo stiliumi, aptikti brūkšniuotosios kultūros paminkluose. Tai antsmilkinis iš Nemenčinės ir tokio antsmilkinio liejimo forma iš Kernavės. Jie gali rodyti ryšius tarp šių dviejų kultūrų, kurių pobūdis reikalauja tolesnių nuodugnių tyrinėjimų.
Pagal Sargėnų, Pakalniškių ir Paragaudžio kapų kompleksus galima gana tiksliai apibūdinti šio tipo antsmilkinių nešiojimo laiką - tai ankstyvojo romėniškojo laikotarpio B2 periodas. Minėtuose paminkluose atskiri antsmilkiniai buvo rasti kartu su AS3 tipo prūsų serijos akine sege, artimomis A100 tipui segėmis trikampe kojele, antkakle kūginiais galais (II gr. pagal Michelbertą), ritiniais smeigtukais, masyviomis apskrito pjūvio akinėmis apyrankėmis (I gr. pagal Michelbertą).
Aiškesni atsakymą apie plokštelinių antsmilkinių kilmę, paplitimą įvairių kultūrų kontekste galima gauti tik toliau smulkiai tyrinėjant.