Baltų genčių gamtinė aplinka, gyvenvietės ir ūkis romėniškuoju laikotarpiu. Bogačevo ir Sūduvių kultūrų dviejų gyvenviečių mikroregionų studija

Santrauka

Vakarinių baltų kultūrų rato paežerių gamtinės aplinkos, gyvenviečių ir ūkio tyrinėjimų problematika aptariama dviejų mikroregionų: Osinki-Szwajcaria Suvalkų paežerėje ir prie šiaurinio senojo ežero Wąż kranto Didžiųjų Mozūrų ežerų regione, pavyzdžiu.

Gamtinė aplinka

Gamtinės aplinkos archeologinės analizės apėmė palinologinius, augalų makrosporinių dalių rūšinius ir medžio anglių iš ūkinių duobių Osinkuose ir Paprotki Kolonia rūšinius tyrinėjimus, taip pat geologinius-geomorfologinius tyrimus. Remiantis palinologinėmis diagramomis ir informacija apie dabartinį Szwajcarijos kapinyno apylinkių kraštovaizdį, buvo atlikta šio mikroregiono kraštovaizdžio rekonstrukcija. Augalų liekanų paleobotaninės analizės iš šiaurinio Wąż ežero kranto mikroregiono leido identifikuoti vienuolika augalų grupių, augusių ten romėniškuoju laikotarpiu. Tuo metu vyraujantys kraštovaizdžio elementai buvo lankos, laukai, lydimai ir tikriausiai krūmai. Taip pat buvo padaryta pirmųjų m. e. amžių kartografinė Wąż ežero skersmens ir gylio rekonstrukcija.

Gyvenvietės

Mikroregionų gyvenviečių tyrinėjimų ir jų publikacijų būklė, tik dalinis ilgo chronologinio laikotarpio gyvenviečių medžiagos pažinimas neleido padaryti platesnių išvadų apie gyvenviečių tinklo raidą ir pokyčius. Paprotki Kolonia ir Szwajcarijos kapinynų antropologinės medžiagos publikacijų trūkumas neleido padaryti paleodemografinės analizės. Buvo galima apibūdinti mikroregionų teritoriją ir jos suplanavimą, svarbiausių gyvenviečių vidaus suplanavimą.

Osinki-Szwajcaria mikroregiono apgyvendinimo teritorijai nustatyti taikytas ekvidistancinis metodas. Senojo Wąż ežero šiaurinio pakraščio mikroregiono dydį nustatyti padėjo archeologinių paminklų geografinių sąlygų analizė.

Bendras abiejų mikroregionų bruožas - gyvenvietės kūrėsi nedidelėse, bet gerai ištirtose išplovose arba iškyšuliuose, apsuptuose vandens ar drėgno dirvožemio - tai atliko ir tam tikrą gynybos funkciją. Abiejuose mikroregionuose ryškiai išsiskyrė ūkinės veiklos zonos, kuriose aptikta įvairios paskirties duobių.

Ūkis

Abiejų mikroregionų gyventojų ūkinės veiklos rekonstrukcijai buvo panaudoti archeologiniai ir gamtinių analizių duomenys. Kad Osinki-Szwajcaria mikroregiono gyventojai ankstyvuoju romėniškuoju laikotarpiu vertėsi žemdirbyste, liudija kviečiai plaskurka, vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu - taip pat miežiai, paprasti kviečiai, rugiai ir avižos. Sėtos ir ankštinės kultūros. Auginti pagrindiniai galvijai, menkesnį vaidmenį turėjo tarpano tipo arklių ir avių auginimas.

Šiauriniame senojo Wąż ežero pakraštyje, piktžolėtuose laukuose buvo auginami rugiai, soros ir miežiai. Gyvulių bandoje vyravo galvijai, taip pat avys ir ožkos. Mažiau auginta kiaulių. Arkliai nebuvo naudojami ūkio darbams ar garbinami. Žvejyba, medžioklė ir rankiojimas, kaip papildoma ūkinė veikla, gerai atsispindi Paprotki Kolonia gyvenvietės medžiagoje. Atliekų duobėse aptikta karšių, lynų, ešerių, karpinių šeimos žuvų kaulų ir žvynų, elnių, briedžių ir stirnų kaulų fragmentų, dešimties laukinių augalų liekanų.

Iš kitų užsiėmimų galima kalbėti apie medžio, akmens, rago ir kaulo apdirbimą, geležies lydymą ir apdirbimą, puodininkystę, stiklo gamybą, audimą ir drabužių siuvimą.