Herberto Jankuhno (1905–1990) archyvinis palikimas, šiuo metu saugomas Archeologiniame krašto muziejuje Šlezvige, Vokietijoje (Archäologisches Landesmuseum in Schleswig), sudarytas daugiausia iš kartotekoje užfiksuotų ankstyvojo romėniškojo laikotarpio buvusios Rytų Prūsijos archeologinių radinių. Šią medžiagą H. Jankuhno rinko disertacijai (apginta 1932 m.), kuri buvo skirta Sembos priešistorei minėtu laikotarpiu. Rinkdamas medžiagą Prūsijos muziejuje Karaliaučiuje, H. Jankuhno kaupė duomenis ir apie buvusių Klaipėdos, Šilutės, Tilžės, Ragainės apskričių bei Kuršių nerijos radinius. Straipsnio autorė dėkoja Archeologinio krašto muziejaus Šlezvige direktoriui prof. C. von Carnap-Bornheimui už tai, kad buvo pakviesta dirbti į H. Jankuhno palikimo skelbimo projektą ir jai buvo patikėta lietuviškoji medžiaga.
Straipsnyje trumpai pristatomas įvairiapusis H. Jankuhno kartotekos, apimančios buvusių lietuviškų Rytprūsių apskričių radinius, vertingumas. Iš šių 280 H. Jankuhno nupieštų ir aprašytų radinių 115 artefaktų yra kilę iš Barzdūnų kapinyno (Šilutės apylinkės). 1900 metais A. Bezzenbergeris piešiniuose paskelbė tik 15 Barzdūnų radinių. Mokslininkai savo publikacijoje aptarė tik apie 30 % radinių iš visų 280 nupieštų kartotekoje (neskaičiuojant A. Bezzenbergerio Barzdūnų publikacijos, bet turint omenyje vėliau literatūroje pasitaikiusius Barzdūnų radinių paminėjimus).
Kartotekoje įamžinti radiniai buvo kilę iš literatūroje minėtų paminklų (daugiausia kapinynų), tačiau tų paminklų “turinys” dažnai buvo nežinomas būtent tiksliai, kokios senienos ten rastos, nenurodyta. H. Jankuhno surinkti duomenys suteikia radinių kontekstą. Pavyzdžiui, Vilkyčių kapinynas žinomas jau nuo XIX a. vidurio, tačiau literatūroje buvo paminėti tik pavieniai vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio radiniai. H. Jankuhno kartotekoje užfiksuotos Almgreno 114, 61, 133 segės bei dvi apyrankės liudija apie mažai iki šiol pažinų B2–B2/C1 horizontą Vilkyčių kapinyne. Kitas pavyzdys yra Vilkyškių radiniai – Almgreno V grupės 1 serijos segė ir Almgreno 42 formos segė svarbūs ankstyvojo romėniškojo laikotarpio radiniai Nemuno žemupio srityje.
H. Jankuhno duomenys padeda visiškai atkurti kapų kompleksus tokiuose tyrinėtuose kapinynuose kaip Barzdūnai. A. Bezzenbergerio publikacija (1900) nebuvo išsami, o vietoj paveikslėlių nurodomi analogai to meto archeologinėje literatūroje buvo netikslūs. Čia pateikiamu III kapo pavyzdžiu parodom as paskelbtų duomenų ir H. Jankuhno nupieštų radinių visumos skirtumas.
H. Jankuhno nuosekliai kaupė duomenis ir apie pavienius atsitiktinius radinius, kaip apie tam tikrų formų paplitimo liudijimą. Turėdami jo duomenis galime, tarkim, papildyti Almgreno 72 segių paplitimo Rytiniame Pabaltijyje žemėlapį (be žinomos iš literatūros Palumpių segės, ir radiniai iš Macikų, Rambyno ir Ragainės). Kitas pavyzdys apyrankės profiliuotais galais, kurių variantai papildo formų raidos seką. Esama išskirtinių retų formų apyrankių, pavyzdžiui, vienas atsitiktinis apyrankės fragmentas iš Barzdūnų, panašus į B1 pabaigos–B2 pradžios radinį iš Paragaudžio XXVIII pilkapio. Įvijinė vaikiška apyrankė su užriestais galais iš Gudų kapinyno kapo atstovauja retai ankstyvojo romėniškojo laikotarpio formai, kuri lygintina su radiniais iš Jagminiškės. H. Jankuhno piešinyje užfiksuotas atsitiktinis radinys iš Aukštkiemių – II amžiaus romėniška segė – papildo importinių radinių, aptiktų Vakarų Lietuvoje, sąrašą.
H. Jankuhno archyvas praplečia ankstyvojo romėniškojo laikotarpio duomenų bazę Lietuvoje. Pavyzdžiui, turėdami jo duomenis, galime į B2 periodo paminklų sąrašą įtraukti Mažius, Gudus, Obstainį, Rambyną, Vilkyškius, paankstinti Vilkyčių ir Pleškučių kapinynų datavimą.
Aptariama kartoteka yra papildomas šaltinis rekonstruojant tokių kapinynų kaip Aukštkiemiai ar Anduliai medžiagą, kuri daugiau ar mažiau išliko po Antrojo pasaulinio karo muziejuose ar kituose archyviniuose šaltiniuose. Ch. Reich publikacijos rodo, kad H. Jankuhno Aukštkiemių radinių piešiniai gana gerai atspindi išlikusių originalų bruožus.
H. Jankuhno, piešdamas ir aprašydamas radinius, trumpai pažymėdavo radimo aplinkybes, radėjo ar buvusio rinkinio savininko vardą. Šios trumpos nuorodos yra paskata giliau studijuoti archeologinių tyrinėjimų istoriją, pavyzdžiui, Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje veiklą kaupiant priešistorines senienas, jos narių E. Gisevijaus, B. T. Settegasto, E. Anckerio indėlį į mėgėjiškąją archeologiją.
Neįkainojama H. Jankuhno kartotekos, kurios kopijos yra ir R. Grenzo archyviniame palikime (Šlezvigas), vertė yra ta, kad tai – vienas patikimiausių šaltinių, siekiant rekonstruoti Antrojo pasaulinio karo išblaškytus buvusios Rytų Prūsijos archeologijos rinkinius ir duomenis.