Baltijos gintaro ir archeologinės keramikos apibūdinimas
Aivaras Kareiva
Jonas Kiuberis
Algimantas Merkevičius
Publikuota 2011-03-16
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2011.12.5129
PDF

Kaip cituoti

KareivaA., KiuberisJ. ir MerkevičiusA. (2011) „Baltijos gintaro ir archeologinės keramikos apibūdinimas“, Archaeologia Lituana, 120, p. 25-35. doi: 10.15388/ArchLit.2011.12.5129.

Santrauka

 

Šiame straipsnyje rentgeno difrakcinės analizės (XRD) ir Furje transformacijos infraraudonosios spektroskopijos (FTIR) metodais buvo apibūdinti Baltijos gintaro ir arche­ologinės keramikos mėginiai iš dviejų Lietuvos archeolo­ginių radaviečių: Benaičių (Vakarų Lietuva) ir Turlojiškių (Pietų Lietuva). Palyginimui buvo tirti Baltijos pajūrio (ties Nida) ir nežinomos kilmės gintaro, rasto Vilniaus senamies­tyje archeologinių kasinėjimų metu, mėginiai.
Tyrimo metu nustatyta, kad keturi gintaro mėginiai iš Baltijos pajūrio, du mėginiai iš archeologinių radaviečių ir nežinomos kilmės gintaro mėginys iš Vilniaus senamiesčio savo chemine sudėtimi niekuo nesiskiria. Todėl daroma išvada, kad visi tirti gintaro mėginiai priskirtini Baltijos jūros regiono gintarams.
Archeologinių keramikos mėginių tyrimo pirmiau mi­nėtais metodais metu iš dviejų Lietuvos archeologinių kom­pleksų buvo nustatyta, kad pagal fazinę sudėtį šie mėginiai skiriasi, t. y., be vyraujančios abiejuose mėginiuose kvarco fazės, Turlojiškių mėginiui, kitaip nei Benaičių arheologi­niame komplekse aptiktam ir tirtam mėginiui, būdinga kal­cito kristalinė fazė. Tikėtina, kad keramikos gamyba Turlo­jiškėse vyko žemesnėje temperatūroje, negu Benaičiuose.
Daroma išvada, kad tiek XRD, tiek FTIR yra ypač ver­tingi gintaro ir archeologinės keramikos mėginių apibūdini­mo metodai.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai