Baltai
Arnis Radiņš
Publikuota 2011-03-16
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2011.12.5140
PDF

Kaip cituoti

RadiņšA. (2011) „Baltai“, Archaeologia Lituana, 120, p. 154-159. doi: 10.15388/ArchLit.2011.12.5140.

Santrauka

I ir II amžiuje rašytiniuose šaltiniuose minimi baltai, tai yra aisčiai, galindai ir jotvingiai (sudūviai). Remiantis tradiciniu požiūriu, baltų archeologinių kultūrų susiformavimo pradžia datuojama III tūkstantmečio pr. Kr. antrąja puse. Šio straipsnio autorius mano, kad tikrieji baltai susiformavo I tūkstantmetyje pr. Kr. Autorius pritaria, kad Rytų ir Vidurio Europos miškų zonoje III–II tūkstantmetyje pr. Kr. paplitusi virvelinės keramikos arba kovos kirvių kultūra žymi indoeuropeizacijos pradžią. Tačiau negalima tvirtinti, kad bet kuri kultūrinė grupė yra tas pats, kas tikrieji baltai ar netgi ankstyvieji protobaltai. Galbūt šios grupės, kurios dėl įvairių priežasčių įgavo naujų bruožų, kartu ir etninį identitetą, turėtų būti laikomos senaisiais indoeuropiečiais. Kuo mažiau būdavo išorinės įtakos, tuo ilgiau išlikdavo pirminis identitetas. Remiantis šia interpretacija, protobaltus manoma buvus Žucevo kultūros ir post-rytų baltų kultūros. Pirmoji labiau veikė antrąją. Virvelinės keramikos arba kovos kirvių kultūros atstovai turėjo skirtingą įtaką šiems procesams. Be abejonės, tai labiau pasireiškė Žucevo kultūroje. Tuo remiantis, pradinės tikrųjų baltų kultūros yra pilkapių kultūra (vakarų baltai) ir brūkšniuotosios keramikos kultūra (rytų baltai). Svarbu pažymėti, kad pirmieji rašytiniai šaltiniai paminėjo tas geografines vietas, kurios sutampa su šioje hipotezėje išskirtomis etninių baltų grupių gyventomis vietomis.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.