Islamo ir musulmonų reprezentacija kinematografijoje: filmų „Bėgantis paskui aitvarą“ ir „Nuolankumas“ analizė
Socialiniai mokslai
Rūta Sutkutė
Vytauto Didžiojo universitetas
Publikuota 2020-12-07
https://doi.org/10.21277/jmd.v50i2.293
pdf

Reikšminiai žodžiai

orientalizmas
stereotipai
„Nuolankumas“
„Bėgantis paskui aitvarą“
reprezentacija
islamas
musulmonai
E. Saidas
žiniasklaida
Nyderlandai
diskurso analizė

Kaip cituoti

Sutkutė, R. (2020) “Islamo ir musulmonų reprezentacija kinematografijoje: filmų „Bėgantis paskui aitvarą“ ir „Nuolankumas“ analizė”, Jaunųjų mokslininkų darbai, 50(2), pp. 32–44. doi:10.21277/jmd.v50i2.293.

Santrauka

Straipsnyje pateikiama Hirsi Ali ir Van Gogho prieštaringai vertinamo trumpametražio filmo „Nuolankumas“ (2004) ir Marco Forsterio filmo „Bėgantis paskui aitvarą“ (2007) tekstinė ir vaizdinė analizė. Akcentuojamos retorinės ir siužetinės strategijos, kuriomis siekiama sustiprinti neproduktyvius orientalistinius islamo ir musulmonų stereotipus. Šios analizės tikslas – išsiaiškinti, kaip pristatomi musulmonai ir islamas filmuose „Bėgantis paskui aitvarą“ (angl. The Kite Runner) ir „Nuolankumas“ (angl. Submission) remiantis E. Said (1978) „Orientalizmu“, ir nustatyti kinematografijos vaidmenį kuriant stereotipus skirtingose kultūrinėse terpėse. Tikslui atskleisti pasitelkiami uždaviniai: išanalizuoti orientalizmo ir stereotipų koncepciją, sąsajas su žiniasklaida ir populiariosios kultūros daromą įtaką jų raiškai; išsiaiškinti musulmonų mažumos vaidmenį socialinės realybės (stereotipų) konstravimo procese; išanalizuoti, kaip pristatomi musulmonai ir islamas filmuose „Nuolankumas“ ir „Bėgantis paskui aitvarą“.
Apibendrinant filmo „Nuolankumas“ analizę atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinė veikėja (pasakojanti 4 moterų istorijas) vaizduojama kaip slegiama islamo kultūros, kur gyvenama visiškoje izoliacijoje, taip sustiprinant visuomenėje egzistuojantį neigiamą požiūrį musulmonų, ypač moterų, atžvilgiu. Vis dėlto pagrindiniu diskusijų objektu niekada netapo filmas „Nuolankumas“, feminizmas ar moterų priespauda, priešingai, tai buvo islamiškasis radikalizmas, ekstremizmas ir terorizmas. O išanalizavus filmą „Bėgantis paskui aitvarą“ pažymėtina, kad vaizduojamas „civilizacijų susidūrimas“ atskleidžia stereotipus islamo ir musulmonų atžvilgiu, egzistuojančius tiek Vakarų, tiek Rytų visuomenėse. Didžioji dalis Oriento veikėjų filme vaizduojami kaip priešiški Vakarams, pavyzdžiui, žemesnės moralės ar vertybių nei Vakarų atstovai. Filmo epizoduose akcentuojamas fanatizmo aspektas, susijęs tiek su terorizmu, tiek su islamizmu, o santykiai tarp pagrindinių veikėjų atspindi orientalistinę Afganistano kultūrą.

pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.