Islamofobija, musulmonų reprezentacija ir stereotipai vakaruose po 9/11 įvykių
Straipsnyje nagrinėjamas žiniasklaidos vaidmuo tarp įvaizdžių konstravimo ir realybės reprezentavimo orientalizmo ir islamofobijos kontekste. Žiniasklaida XXI amžiuje yra tapusi dominuojančiu šaltiniu pažinti islamą ir musulmonus, kadangi selektyviai atrenka, ką Vakarai turėtų žinoti apie islamą ir ką reikėtų paslėpti. Vis dėlto pagrindinė prielaida yra ta, kad žiniasklaidos kaip institucijos, formuojančios stereotipus, galimybės priklauso nuo vietinio sociokultūrinio konteksto.
Išsikeltas tyrimo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos kaip tarpininko vaidmenį formuojant visuomenės vertybes, pasaulėžiūrą ir kuriant stereotipus skirtingose kultūrinėse terpėse per Muhammado karikatūrų krizės analizę. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: išanalizuoti žiniasklaidos kaip tarpininko vaidmenį formuojant vertybinę orientaciją ir konstruojant stereotipus; išanalizuoti stereotipo ir islamofobijos koncepcijas ir išsiaiškinti sąsajas su žiniasklaidos formuojamais neigiamais islamo ir musulmonų įvaizdžiais; ištirti keturių skirtingų valstybių žiniasklaidoje konstruojamus musulmonų ir islamo stereotipus analizuojant Muhammado karikatūrų atvejį.
Atlikta kokybinė turinio analizė patvirtino hipotezę, kad skirtingose kultūrinėse terpėse tas pats įvykis pristatomas skirtingai formuojant tam tikrą vertybinę auditorijos, kuriai skirtas pranešimas, orientaciją. Vakarų žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija siekiama vaizduoti musulmonus kaip teroristus / islamistus, nusiteikusius prieš Vakarus, jų vertybes ir bet kokią integracijos galimybę Vakarų visuomenėse. O Libano ir Indijos (Kašmyro) žiniasklaidos priemonėse orientalizmo ir islamofobijos apraiškų nėra todėl, kad auditorijoje, kuriai skirtas pranešimas, dominuoja musulmonai, tačiau pastebima oksidentalizmo apraiškų – pasipriešinimas Vakarams ir jų kaip islamofobiškos visuomenės vaizdavimas spaudoje.
Atlikta lyginamoji analizė patvirtino argumentą, kad veikėjai su labai skirtingais įsitikinimais ir vertybėmis konstruoja skirtingus įvykio pasakojimus. Vakarų žiniasklaidos priemonėse daugiausiai pateikiama politikų, rašytojų ir pačių žurnalistų pasisakymai, kurie skatina musulmonų marginalizavimą, stigmatizavimą ir islamofobijos reiškinį. Tuo tarpu kardinaliai skirtingoje kultūrinėje terpėje (Kašmyre ir Libane) veikėjai, kurių pasisakymai atkartoti straipsniuose ir kurie dėl to disponuoja galia formuojant vertybinę orientaciją ir viešąją nuomonę – musulmonų atstovai, daugiausia religiniai vadovai (imamai), kurie išreiškia priešišką poziciją Vakarų atžvilgiu ir jų hegemonijai Oriente.