Išorinės pastato atitvaros (sienos, stogas ir kt.), be laikančiosios funkcijos, turi užtikrinti žmogaus patogiam darbui, poilsiui ir kitoms veikloms tinkamą vidaus mikroklimatą. Straipsnyje analizuojamos gyvenamojo namo išorinių sienų šiluminės charakteristikos ir termografiškai tiriamos skirtingų pastato konstrukcijų sandūros. Termografiniai tyrimai gali būti atliekami aktyviai arba pasyviai. Pirmuoju atveju tiriamas objektas specialiai šildomas (kaitinamas) iki nustatytos temperatūros ir tada analizuojami jo termografiniai vaizdai, o antruoju – atliekama objekto su nusistovėjusiu temperatūriniu režimu natūraliomis sąlygomis termografija. Straipsnyje nagrinėjamos gyvenamojo namo atitvarinių konstrukcijų šiluminės charakteristikos. Medžiagų šiluminių savybių reikšmės paimtos iš jų gamintojų pateiktos dokumentacijos, tokios nesant, remtasi statybos techninio reglamento duomenimis. Suskaičiavus analitiškai: vakarinio priestato siena tenkina tik C energinės klasės reikalavimus, senosios pastato dalies šiltinimas pakėlė atitvaros šilumos perdavimo koeficientą iki A energinės klasės reikalavimų, rytinio priestato sienos charakteristika atitinka A+ energinės klasės rodiklį. Termografinis tyrimas parodė mažesnį fibrocementinių dailylenčių fasado įšilimą, lyginant su mūriniais fasadais. Remiantis teoriniais skaičiavimais ir termografine analize, vakarinį priestatą rekomenduojama papildomai šiltinti iš vidaus. Esant galimybei, siūloma abi fasadų sandūras papildomai apšiltinti poliuretano putomis ir užsandarinti hidroizoliacine mastika, kad putų nepasiektų saulės spinduliai.