Daugiabučio namo energinio efektyvumo pokyčio po modernizacijos analizė
Technologijos mokslai
Laima Skridailaitė
Šiaulių valstybinė kolegija
https://orcid.org/0000-0002-2838-2624
Edita Mockienė
Šiaulių valstybinė kolegija
Loreta Kelpšienė
Šiaulių valstybinė kolegija
Publikuota 2021-12-30
https://doi.org/10.15388/JMD.2021.17
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

energinis efektyvumas
modernizacija
daugiabutis namas

Kaip cituoti

Skridailaitė, L., Mockienė, E. and Kelpšienė, L. (2021) “Daugiabučio namo energinio efektyvumo pokyčio po modernizacijos analizė”, Jaunųjų mokslininkų darbai, 51(2), pp. 72–82. doi:10.15388/JMD.2021.17.

Santrauka

Dauguma Lietuvos daugiabučių namų yra pastatyti gana seniai ir skirtingais laikotarpiais. Norint juose pasiekti vidutinį šiluminio komforto lygį, sunaudojama daug kuro. Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 m. jis būtų efektyviai vartojantis energiją (su sąlygomis pertvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus) ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro bei atitinkantis universalaus dizaino principus. Straipsnyje vertinamas 1976 m. pastatyto mūrinio 12 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo energinis efektyvumas prieš ir po modernizavimo priemonių komplekso įdiegimo. Nustatyta, kad jeigu iki modernizacijos septynių sezonų vidutinis šiluminės energijos poreikis buvo ~108 kWh/m2, tai po modernizacijos dviejų sezonų vidutinis poreikis –~ 38 kWh/m2. Faktinis pastato energinis efektyvumas padidėjo 64,8 procento.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.