Straipsnyje nagrinėjamos trys semantinės konkrečių daugiskaitinių daiktavardžių grupės: 1. žodžiai, reiškiantieji mašinas, padargus, įrankius, prietaisus; 2. žymintieji namų apyvokos daiktus ir 3. susisiekimo priemonių pavadinimai.
Rusų ir lietuvių kalbose didelė žodžių grupė, žyminti konkrečius, galimus skaičiuoti daiktus, neturi skaičiaus reikšmės ir vartojama tik daugiskaitos forma. Dabartinėje rusų ir lietuvių kalboje tai sudaro gramatinę anomaliją ir paaiškinama kalbos vystymosi istorija.
Tais atvejais, kai daiktavardžių leksinė reikšmė priklauso nuo jų skaičiaus, tik daugiskaitos formos yra motyvuotos, nes atlieka darybos afikso funkcijas ir sukuria semantinius homonimus arba potencialius homonimus, pvz.: ratas – ratai ir ratai pl.t., час – часы ir часы pl.t., varžtas – varžtai ir varžtai pl.t. (priespauda, varžymas).
Daugiskaitinių formų gretinimas rodo, kad jos rusų ir lietuvių kalbose gali sutapti arba nesutapti. Tai padeda suvokti žodžių pluralia tantum genetiką.
Lietuvių kalboje (rečiau rusų) konkretūs daugiskaitiniai daiktavardžiai, žymintieji daiktus, vartojamus gamybos procese, dažniausiai yra veiksmažodžių vediniai, pvz.: akėčios (akėti), mintuvai (minti), dumplės (dumti).