Straipsnyje bandoma parodyti, kaip vokiečių Nemuno vardas Memel disimiliacijos dėka išsirutuliojo iš lietuviškos formos Nẽmunas. Tokios disimiliacijos būdingos visoms indoeuropiečių kalboms: sen. skan. hifenn “dangus” – sen. vok. himil. Germanų upė Nemaningus virto sen. vok. kalboje į Miniminga, dabar Mümling. Ypač būdinga tokia kaita perimant vienos kalbos tikrinius vardus į kitą, pvz., pr. Nemmersdorf virsta Lemmersdorf.
Apžvelgiamos svarbesnės Nemuno etimologijos. K. Būgos etimologija, kildinanti Nẽmuno vardą iš šaknies *nem- + sufikso -na, laikoma patikima, išskyrus semantinę šaknies interpretaciją. Siūloma atsisakyti reikšmės “bala, pelkė bei lenkimas”. Pagrindinė šaknies *nem- reikšmė upėms žymėti laikoma “miškas, šilas”. Analogiški keltų ir germanų upių pavadinimai tai patvirtina.