Gotų hwaiteis – lietuvių kvietys
Straipsniai
Vytautas Balaišis
Publikuota 1985-12-01
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.1985.22171
PDF

Kaip cituoti

Balaišis, V. (1985) “Gotų hwaiteis – lietuvių kvietys”, Kalbotyra, 36(3), pp. 24–28. doi:10.15388/Knygotyra.1985.22171.

Santrauka

Šiuo metu abejojama dėl žodžio kvietys svetimos kilmės. Straipsnyje bandoma įrodyti, kad kvietys ir kliẽpas yra paskolinti iš gotų hwaiteis “kvietys” ir hlaifs “duona”. K. Būga laikė juos šiaurės germanų skoliniais, kadangi lie. ie negalėjęs kilti iš gotų ai (lie. ie galimas tik iš ei). Bandoma įrodyti, kad gotų ai galėjo būti perteiktas lie. ei arba net e, kadangi jis turėjo tendenciją tapti vienbalsiu.

Gol. hwaiteis kildinamas iš ide. šaknies *kuei-d “šviesti”. Iš tos pačios šaknies su -s (*kuei-s) kilęs lie. būdvardis šviesus. Jeigu kvietys būtų nepaskolintas, jis skambėtų *šviesys. Kvietys yra skolinys dėl junginio kv- ir dėl t. Bandymas paaiškinti kv, nevirtusiu kai kuriose kalbose šv, neįtikinamas.

Kvietys, naujas kultūrinis augalas, buvo pavadintas pagal baltą spalvą, kadangi jo miltai buvo baltesni palyginus su ankstyvesne rūšimi. Prūsai pasidarė vertini pagal gotų kalbos pavyzdį: goto hwaiteis “kvietys” – hweits “baltas”: pr. gaydis “kvietys” – gaylis “baltas”. Lietuviai nebesuprato šio ryšio ir pasiskolino žodį kartu su daiktu.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.