Straipsnyje parodoma, kad K. Būgos Nemuno etimologija patikimiausia. Nemuno vardas vedamas iš lyties *nemus. Ji sietina su lot. nemus “krūmas, šilas, šakos, ganykla, medis”. Bandoma parodyti, kad kilmės atžvilgiu Nemunas nėra pelkinė upė, kaip nurodoma Pokorny žodyne, bet šilo upė.
Siūloma namo etimologiją kildinti iš tos pačios lyties kaip ir Nemunas – iš *nemus. J. Endzelyno hipotezė, pagal kurią namas kilęs iš *damas, įvykus disimiliacijai junginyje *damą daryti, laikoma abejotina. Pirminė idc. šaknies *dom- reikšmė buvo ne namas, bet socialinė žmonių struktūra ir jos santykis su šeimininku (plg. gr. despotis “namų šeimininkas”). Vėliau *dom- reikšmė buvo išplėsta žemei, namo vietai ir apskritai namui žymėti. Lietuvių kalbos žodžiai dimstis, apydėmė atspindi pirminę idc. *dam- reikšmę. Baltai susikūrė naują žodį, pavadindami namą pagal statomą medžiagą (šakos, medžiai – nemus).
Nemunas ir namas yra kilę iš tos pačios idc. šaknies *nem-, kuri yra daugiareikšmė. Viena iš reikšmių yra “imti” (plg. lat. nemt, vok. nehmen). Imti tai reiškia gauti iš gamtos naudą, skinant šakas bei lapus – nemus. Tai viena iš seniausių reikšmių. Nemunas yra šilais, krūmais tekanti upė (Būga), o namas būtų iš šakų pastatyta pirmykštė pastogė.