Šio straipsnio tikslas yra pateikti norvegų kalbos modaliniø veiksmažodžių semantikos aprašą, kuriame būtų ne tik aptariamos šių veiksmažodžių reikšmės, bet ir parodomi tų reikšmių tarpusavio santykiai. Laikomasi „vienkryptiškumo hipotezės“ (unidirectionality hypothesis), pasak kurios leksiniai veiksmažodžiai gramatėdami paprastai pirmiausia įgyja dinamines, vėliau – deontines ir tik paskiausiai – epistemines modalines reikšmes; esama ir išimčių, o būtent cikliškumo (demodalizacijos ir vėlesnės remodalizacijos) atvejų. Išsamiau žr. van der Auwera, Plungian (1998, 111) ir Hopper, Traugott (1993). Straipsnyje apsiribojama šių dabartinės norvegų kalbos (bukmolo varianto) modaliniø veiksmažodžių reikšmėmis: BURDE, KUNNE, MÅTTE, SKULLE ir VILLE.
