Šiame straipsnyje pateikiama rankraštinio vokiečių-prūsų kalbų Elbingo žodynėlio, parašyto viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos tarme, vokiškosios dalies vardažodžių analizė. Į analizę įtraukti tik tie žodžiai, kurių darybos motyvacija yra pakankamai aiški. Atskirai aptariami dūrinių modeliai. Toliau aprašomi konversyvai ir vediniai. Pastarieji grupuojami pagal darybos formantą į priešdėlių ir priesagų (išorinės derivacijos būdas) vedinius bei vedinius su balsių kaita žodžių šaknyse (vidinės derivacijos būdas).
Išanalizavus darybiškai Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos žodžius galima daryti šias išvadas:
1. Didžiausią darinių dalį sudaro dūriniai (161), vedinių kiek mažiau (131). Likę žodžiai (510) yra pirminiai (paprastieji, simplicia), įskaitant ir skolinius bei sintagmas.
2. Vyraujantis dūrinių modelis yra daiktavardis + daiktavardis, kitų kalbos dalių, sudarančių pirmąjį dūrinių dėmenį, yra gerokai mažiau.
3. Tarp Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos vedinių vyrauja priesagų dariniai (81), daugiausiai jų yra su priesagomis -el, -e, -er.
4. Vedinių su balsių kaita žodžių šaknyse užfiksuota 10, tuo tarpu konversijos būdu sudarytų žodžių yra 25.
5. Priešdėlių vedinių rasta nedaug (15).
Kadangi viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos periodu nebuvo vieningos rašybos, o tekstai buvo rašomi skirtingomis tarmėmis, kartais sunku spręsti apie vienokių ar kitokių žodžių darybos priemonių vyravimą bei tam tikrų darybos tipų tendencijas, jų reguliarumą. Su rašybos įvairavimu susiduriama ir analizuojant Elbingo žodynėlio dūrinius, nes vienu atveju jie rašomi vienu žodžiu, kitu – dviem žodžiais.