National Library of Latvia
Kr. Barona 14, LV-1050 Riga, Latvia
E-mail: lilija.limane@lnb.lc
Sistemingi latviškos knygos istorijos tyrimai prasidėjo XVIII a. antrojoje pusėje, kai veikiama Švietimo idėjų vokiečių inteligentija pradėjo domėtis Latvijos valstiečių kultūra. Mokslinio tyrimo metodai buvo empiriniai, buvo renkama informacija apie knygų repertuarą.
XIX a. vokiečių istorikai tęsė darbą apibendrindami informaciją apie latviškas knygas, paskelbė chronologinių išleistų knygų apžvalgų. Rygos istorijos ir senovės draugija (Gesellschaft für Geschichte und Atherthumskunde in Riga), įkurta 1834 m., taip pat tyrinėjo latviškų knygų istoriją. Bibliotekų ir archyvų medžiagą panaudojo savo tyrimuose Janis Cimze (Über lettische Schulücher), Johannas Heinrichas Woldemaras (Die Geschichte des Kurländischer Buchdruckereis), Wilhelmas Stieda (Zur Geschichte des Buchhandels in Riga) ir kt. Jaunalatviai (pirmoji Latvijos nacionalinės inteligentijos karta) atsisakė vokiečių knygos istorijos tyrinėjimų teorinių idėjų. Jie sutelkė dėmesį į knygos vaidmenį formuojant viešąją nuomonę. Rygos latvių draugija, įsteigta 1868 m., sistemingai dirbo vertindama knygų produkciją. Antrojoje XIX a. pusėje Baltijos vokiečiai tęsė profesinius knygos istorijos tyrimus. Pagrindiniai naudoti metodai buvo faktų apibendrinimas ir archyvų studijos.
Baltijos vokiečių istorikų tyrimai suformavo turiningą Latvijos knygos istorijos faktografinį pagrindą, jie išlieka reikšmingi iki mūsų dienų. Latvijos knygų spaustuvininkų, prekybininkų ir nepriklausomų tyrėjų draugija bandė sukurti knygotyros teoriją. Tačiau knygos, kaip atskiro kultūros reiškinio, ir jos santykių su skaitytojais tematika liko nenagrinėta. XX a., kai buvo rastas protokolas apie 1525 m. išspausdintas latviškas knygas, buvo pakoreguota pirmosios latviškai išspausdintos knygos data.