Senojo Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės skaitybos tyrimai: istoriografijos aspektai
Straipsnyje analizuojama Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės skaityba 1579–1832 metais.
Daug dėmesio skiriama M. E. Brensztejno, M. Biržiškos, K. Bednarskos-Ruszajowos, L. Piechniko, R. Plečkaičio, D. Kuolio darbams, atskleidžiantiems būdingas problemas, iškylančias nagrinėjant daugelį panašių istorinių klausimų. Aptartų darbų visuma leidžia kalbėti apie ypatingą visuomenės grupę, pasižymėjusią aukšta skaitymo kultūra, sietina su tos epochos išsilavinusiam žmogui būdingomis savybėmis ir humanistiniais idealais, Vilniaus universitete įtvirtintais jėzuitų ordino ir gyvavusiais čia beveik iki pat 1832 metų.
Išanalizuoti Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų darbai padeda aiškiau suvokti to meto skaitybos situaciją Vilniaus universitete, o tiesiogiai ir netiesiogiai šiuose darbuose atsiskleidžiantys skaitybos aspektai leidžia išskirti tam tikras skaitymo strategijas, toliau analizuoti skaitymo gebėjimus, spaudinių pasirinkimo, informacijos suvokimo, panaudojimo lygį. Mažai tirti šios bendruomenės narių knygų rinkiniai, marginalijos asmeninėse knygose, su skaityba susiję rankraštiniai dokumentai. Tokie darbai ateityje padėtų tiksliau apibrėžti senojo Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės reikšmę ir įtaką visuomenėje, praturtintų bendrą skaitymo kultūros raidos Lietuvoje suvokimą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.