Kas turi teisę būti auka? Kaip žiniasklaida ir stereotipai formuoja požiūrį į seksualinius nusikaltimus
Asmens seksualinio apsisprendimo laisvę pažeidžiantys nusikaltimai yra itin jautri ir kompleksiška tema. Šie nusikaltimai visuomenėje vertinami kaip vieni sunkiausių ir kartu tai veikos, kurias lydi bene daugiausia stereotipais paremtų įsitikinimų. Nors neigiamos stereotipų sąsajos su seksualinio pobūdžio nusikaltimų vertinimu jau seniai yra analizuojamos užsienio mokslinėje literatūroje, visgi šių idėjų reikšmingumas Lietuvos kontekste yra mažai tiriamas. Šiame darbe pasitelkiami trys tarpusavyje glaudžiai susiję konceptai – socialinės vaizduotės, idealios aukos ir tikrojo išžaginimo. Tyrime nagrinėjama, kaip aukų ir kaltininkų savybės daro įtaką kaltės priskyrimui Lietuvos visuomenės kontekste. Žiniasklaidos priemonių ir baudžiamųjų nuosprendžių turinio analizė atskleidžia, kaip formuojasi visuomenės suvokimas ir kaip tam tikrų bruožų išryškinimas atspindi ideologijas, susijusias su „tikruoju išžaginimu“ ir „idealia auka“. Pusiau struktūruotų kokybinių interviu analizė padeda atskleisti, kaip šios idėjos veikia kaltės priskyrimo mechanizmus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.