Dar kartą apie lie. SPALVÀ: kirtis ir etimologija
Straipsniai
Birutė Kabašinskaitė
Vilniaus universitetas
Gert Klingenschmitt
Universität Regensburg
Publikuota 2013-12-20
https://doi.org/10.15388/LK.2013.22683
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

Kabašinskaitė, B. and Klingenschmitt, G. (2013) “Dar kartą apie lie. SPALVÀ: kirtis ir etimologija”, Lietuvių kalba, (7), pp. 1–8. doi:10.15388/LK.2013.22683.

Santrauka

Lie. spalvà, la. spal̃va ‘plunksna, paukščių plunksnos; kailis, šeriai; šerių spalva’, la. spil̃va‘tvenkinių augalas, švylys, pūkas [ir kt.]’ neabejotinai yra ide. *(s)pelh- ‘skelti, skirti’ vediniai. Alternatyvūs aiškinimai, pavyzdžiui, semantiškai patrauklesnis siejimas su ide. pel- ‘padengti’, atmestini dėl to, kad pirminė šaknis turėtų baigtis laringalu. Laringalą liudija la. spal̃va, jo kirčiavimas yra senesnis nei lie. spalvà (4). Tai paremia ir kiti panašūs atvejai. Bl. *spálva semantinė raida buvo tokia: ‘nudirta oda, kailis’ → ‘oda’ → ‘odą dengiantys šeriai, plaukai’ →‘plaukas, šerys, plunksna’, vėliau – ‘žvėries šerių spalva’ ir ‘spalva’. Lie. spalvà abstrakti reikšmė galėjo būti ir dirbtinai suteikta Jono Jablonskio.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.