Preliminarus lietuvių kalbos depiktyvų ir kitų į situacijos dalyvį orientuotų antrinių predikatyvų semantinis žemėlapis
Straipsniai
Veslava Čižik-Prokaševa
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2011-12-28
https://doi.org/10.15388/LK.2011.22795
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

Čižik-Prokaševa V. (2011) „Preliminarus lietuvių kalbos depiktyvų ir kitų į situacijos dalyvį orientuotų antrinių predikatyvų semantinis žemėlapis“, Lietuvių kalba, (5), p. 1-16. doi: 10.15388/LK.2011.22795.

Santrauka

Depiktyvai yra laisvieji nerezultatiniai antriniai predikatyvai; sakinyje jie sintaksiniu ryšiu susiję su pagrindiniu predikatu, o semantiniu – dar ir su pagrindinio predikato argumentu, kurį depiktyvas apibūdina (žr. Čižik-Prokaševa 2010a: 130t, 2010b: 8tt, 2011: 76tt, 84) [1]. Tas semantinis depiktyvo ryšys su pagrindinio predikato argumentu yra vienas iš svarbiausių kriterijų, padedantis atskirti depiktyvus nuo kitų sakinio dalių (gramatinių funkcijų). Terminas depiktyvai (depiktyviniai antriniai predikatyvai) užsienio lingvistikoje vartojamas nenuosekliai. Vieni šį terminą vartoja plačiąja prasme, priešindami rezultatyvams, t. y. rezultatiniams antriniams predikatyvams (pvz., Schultze-Berndt, Himmelmann 2004; Himmelmann, Schultze-Berndt 2005; Bucheli Berger 2005). Šia prasme terminas apima ne tik depiktyvus siaurąja prasme, bet ir aplinkybinius antrinius predikatyvus. Kiti lingvistai terminą depiktyvai vartoja siaurąja prasme, priešindami jį aplinkybiniams antriniams predikatyvams, o šiuos du – rezultatiniams antriniams predikatyvams (pvz., Halliday 1967; Nichols 1978b, 1981; Plank 1985; Irimia 2005; Simpson 2005; Hentschel 2008).

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.