Šio straipsnio tyrimo objektas – lenkų tautybės moters samprata daiktavardžių „lenkė“ ir „lenkaitė“ formų pagrindu lietuvių kalboje. Struktūrinis į reikšmę straipsnyje derinamas su kognityviniu, einama nuo žodžio reikšmės prie sakinio prasmės. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu, apžvelgiama, kaip lietuvių kalbos vartotojų sąmonėje verbalizuojamas žodis „lenkė“, koks lenkų tautybės moters paveikslas susidėlioja iš atrinktos medžiagos, kokie lenkės bruožai yra išskiriami. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne lenkės bruožai atskleidžiami keliais esminiais semantiniais aspektais: psichiniu, psichosocialiniu, socialiniu, fiziniu ir buitiniu aspektais. Tyrimas parodė, kad „lenkė“ – tai lenkų tautos moteris, kuri yra graži, išsilavinusi, sportiška, kilni, tikinti, gabi, gailestinga, įtakinga, kartais – kai kalbama apie vyresnio amžiaus moterį – baikšti, pikta, bjauri ir nevalyva.