Šiame straipsnyje analizuojamas kalbos redaktorių savo pačių darbo vertinimas, žiūrima, kaip juos veikia visuomenėje vyraujančios nuostatos, nagrinėjamas jų santykis su kalba. Per šiuos aspektus atsiskleidžia ir kalbos redaktorių kalbinės nuostatos. Analizuojama 10 kokybinių giluminių pusiau struktūruotų interviu su kalbos redaktoriais, redaguojančiais įvairių žanrų tekstus. Visos tyrimo informantės – moterys. Devyni interviu buvo paimti žodžiu, vienas – raštu. Analizės metodas – kokybinė interviu turinio analizė. Nustatyta, kad tyrimo dalyvės teigia jaučiančios viešojoje erdvėje vyraujantį kritišką, skeptišką požiūrį į kalbos redaktorius ir apskritai į kalbininkus. Taip pat redaktorės iš aplinkinių dažnai išgirsta netikslių savo profesijos vertinimų. Tačiau dauguma jų tokių vertinimų nesureikšmina, savo darbą atlieka į tai neatsižvelgdamos. Didžioji dalis tyrimo dalyvių jaučia darančios įtaką kalbai, prisidedančios prie jos kūrimo, nes net ir didelę redagavimo patirtį turinčios redaktorės nuolat susiduria su vis naujais reiškiniais. Dauguma tyrimo dalyvių teigia galinčios redaguoti laisvai, užsakovai ar tekstų autoriai jomis pasitiki, nevaržo jų sprendimų. Redaktorės taip pat teigia turinčios misiją kalbą turtinti, gryninti. Nedidelė dalis tyrimo dalyvių pasisakė, kad savęs kalbos kūrėjomis nelaiko – tik vykdo jau įtvirtintą kalbų politiką. Vienos redaktorės teigia siekiančios apriboti anglų kalbos įtaką, o kitos – mano, kad kitų kalbų įtaka yra natūralus reiškinys, pabrėžia, kad kalbą labiau skurdina per didelis siekis ją gryninti.