Lietuvių kalbos draugijos ir kitų visuomeninių kalbos organizacijų veiklos sklaida „Gimtosios kalbos“ žurnale
Straipsniai
Rita Urnėžiūtė
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Publikuota 2024-03-26
https://doi.org/10.15388/LK.2023.12
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

žurnalas „Gimtoji kalba“
Lietuvių kalbos draugija
visuomeninės organizacijos
valstybinės kalbos priežiūra
kalbinis visuomenės švietimas

Kaip cituoti

Urnėžiūtė, R. (2024) “Lietuvių kalbos draugijos ir kitų visuomeninių kalbos organizacijų veiklos sklaida „Gimtosios kalbos“ žurnale”, Lietuvių kalba, pp. 326–348. doi:10.15388/LK.2023.12.

Santrauka

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta atkurti tarpukariu veikusias visuomenines organizacijas, kurių svarbiausios veiklos sritys buvo visuomenės kalbinis švietimas ir ugdymas, lietuvių kalbos mokymas ir jos populiarinimas, valstybinės kalbos teisių įtvirtinimas. Ryškiausios iš tokių organizacijų buvo Lietuvių kalbos draugija ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Atkurtosios nepriklausomybės metais taip pat atsirado įvairių naujų visuomeninių organizacijų, kurių veiklos tikslai ir kryptys turėjo daugiau ar mažiau bendrų bruožų su Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos veiklos tikslais ir kryptimis.

1990 m. buvo atkurtas kalbos populiarinamasis žurnalas „Gimtoji kalba“, 1933 m. pradėtas leisti Kaune. Straipsnio objektas – atkurtajame „Gimtosios kalbos“ žurnale skelbta informacija apie visuomeninių kalbos organizacijų veiklą. Daugiausia vietos skiriama Lietuvių kalbos draugijai – visuomeninei organizacijai, keletą „Gimtosios kalbos“ leidybos tarpsnių buvusiai šio žurnalo rengėja (1935–1937 Lietuvoje, 1958–1968 JAV) ir leidėja (1938–1941 ir 1990–1996 Lietuvoje). Straipsnio tikslas – išryškinti ir apibendrinti „Gimtosios kalbos“ žurnalo publikacijose atsiskleidžiančią Lietuvių kalbos draugijos veiklos tikslų kaitą, veiklos sričių plėtrą, naujų veiklos formų paieškas. Taikyti metodai – aprašomasis, analitinis ir apibendrinamasis.

„Gimtosios kalbos“ publikacijų analizė rodo, kad atkurtoji Lietuvių kalbos draugija, savo veiklos pradžioje remdamasi tarpukario veiklos ir 1968–1988 m. kalbos sąjūdžio patirtimi, prisidėjo prie valstybinės kalbos priežiūros sistemos kūrimo. Susiklosčius valstybinės kalbos priežiūros sistemai, Lietuvių kalbos draugijos veiklos kryptys pasikeitė. Atkurtosios nepriklausomybės pradžioje daugiausia dėmesio skyrusi kalbos taisyklingumui ir jo priežiūrai, ilgainiui Lietuvių kalbos draugija ėmė vis labiau orientuotis į kalbinį visuomenės švietimą, kalbos populiarinimą.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.